Pasidalink per Facebook!

Paskaičiau straipsnį „Skaitytojai klausia: ar gali autobusas išleisti keleivį ne stotelėje?“ apie problemą dėl keleivinio transporto stojimo ne autobusų stotelėse. Aiškiau nepasidarė: kodėl staiga tai tapo problema, didžiuliu pažeidimu. Metų metus autobusai stojo kiekvienam paprašius, neteko girdėti, kad dėl to būtų kilusi bėda, įvykusi avarija. Ilgamečiai Autobusų parko vairuotojai atmintinai žino tuos „sustojimus“ ir išleidžia kiekvieną prašantį – juk nesunku. Kodėl staiga taip sugriežtėjo policijos pareigūnai?

Iš paaiškinimų man panašiau į ambicijų karą, o ne į iškilusią rimtą problemą. Kam nuo to geriau? Neįsivaizduoju, bet kas nukenčia – visiems aišku: keleiviai.

Esu iš tų, nukentėjusių, ir nebijau to pripažinti. Prieš keletą metų sostinėje ir dar keliuose didmiesčiuose buvo pradėta teikti paslauga – socialinis taksi, už simbolinį mokestį vežiodavęs neįgaliuosius ten, kur jie pageidauja: į gydymo įstaigas, parduotuves, bibliotekas, mokymo įstaigas ir pan. Jų veiklos pradžioj buvo minėta, kad viskas priklausys nuo rėmėjų. Patys žinot, kaip sunku rasti rėmėjų tokiems projektams: tai ne koncertas ar „misių“ konkursas –  nepasireklamuosi. Mūsų mieste savotišku socialiniu taksi galima vadinti miesto autobusą, keleivių meiliai vadinamą „mikriuku“. Suprantu, kad jis tikrai nuostolingas ir gerbiu Autobusų parko vadovybę, kad „neužraukia“ šio reikalo. Gal ir Savivaldybė įpareigoja jį išlaikyti, ko nežinau, to nesiimu tvirtinti, tik džiaugiuosi, kad jis yra, nes tiems, kurių kojos nebeklauso, jis labai reikalingas.

Iki šiol vairuotojas Antanas Sargelis sustodavo kur paprašytas, tikrai paslaugus ir mandagus žmogus. Kažkada viena senolė tvirtino, esą taip elgtis jam liepusi Autobusų parko valdžia, garbė jai, jei išties davė tokį nurodymą. Deja, prieš porą savaičių jis buvo atšauktas, taip pat kaip ir kitiems maršrutams. Likom, kaip sakoma, „ant ledo“. Sveikas žmogus pasakytų – ne tokie jau čia dideli atstumai, paėjėsi nuo sustojimo ten, kur tau reikia. Jau ir girdėjau tokius žodžius, pasakytus jauno policininko. Nepykstu už tai, kai pati buvau sveika, irgi taip galvojau, nelabai suprasdavau ir užjausdavau tuos, kurie skundėsi nebepaeiną. Šiandien, kai pačiai kiekvienas papildomas žingsnis yra iššūkis, galiu pasakyti kiekvienam: supraskite mus, nežinia ko galite sulaukti patys.

Policijos atstovas patikino, kad dėl miesto transporto skundų nėra, gali stoti leistinose vietose. Bėda, kad tų leistinų vietų tiek nedaug, kone visur vadinamoji ištisinė juosta. Su likimo draugais aptarėm problemą, ketinom siūlyti, kad įrengtų vieną kitą papildomą stotelę –  pvz. ties „Norfos“ parduotuve, bet, kai perskaičiau, jog Savivaldybė neleido įrengti papildomo sustojimo kaimo vietovėje, supratau – tai tuščios viltys.

Taip, neįgalieji gali pasinaudoti (ir naudojasi) Neįgaliųjų draugijos transportu. Bet kainos jau visai kitos, sumokėsi kone keturgubai, nelabai gali sau leisti tokios prabangos. Veža ir Socialinės paramos centras, čia ir kainą skaičiuoja pagal pajamas, bet veža jie tik į medicinos įstaigas. Jei prašysi nuvežti kitur, irgi mokėsi žymiai daugiau.

Neįgalumas atima daug. Kalbu ne vien apie savijautą, suvaržytą judėjimo laisvę, bet ir pasikeitusį požiūrį į tave – esi jau nevisavertis. Gal garsiai to nepasakoma, bet tiesiog jauti tarsi ore sklandančią mintį: ko čia maišaisi sveikiems po kojom, negali, tai ir neik, sėdėk namie. Ten, kur remontuojama, gražinama, ten neįgaliesiems tik papildomos problemos. Kultūros centro renovaciją pradedant pirmiausia buvo nugriauta rampa, skirta pakilti vežimėliu. Ir niekam ji neberūpi. Centras jau baigiamas renovuoti (bent jau to tikiuosi), vietoj buvusios rampos – sąvartynas. Vienoj laiptų pusėj gėlynas, kitoj – sąvartynas, ir visiems gerai. Dar prieš mėnesį  komunalininkai viešai pasižadėjo: kai tik bus baigti tvarkyti nauji šaligatviai, tučtuojau grąžinsim į vietą suoliukus autobusų stotelėse.  Pažadai, pažadai…

Taip, mums, neįgaliesiems, nelengva. Ne tik mums, dar yra senoliai, kurie taip pat turi reikalų ir naudojasi visuomeniniu transportu. Tiek mieste, tiek kaime. Padėkite mums jaustis oriai, suteikit galimybę nuvykti ten, kur būtiniausia. Juk prašome tikrai nedaug.

 

Paskaičiau straipsnį „Skaitytojai klausia: ar gali autobusas išleisti keleivį ne stotelėje?“ apie problemą dėl keleivinio transporto stojimo ne autobusų stotelėse. Aiškiau nepasidarė: kodėl staiga tai tapo problema, didžiuliu pažeidimu. Metų metus autobusai...