Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 19 d. laikraščio „Širvis“ 41-ame numeryje.

Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs: „Malda nukreipia mūsų dėmesį nuo savęs ir sutelkia jį į Dievą“. Norisi šią mintį pratęsti, kad malda sutelkia mūsų dėmesį dar ir į kitą žmogų.

Bažnyčioje spalio mėnuo yra skirtas Rožinio maldai. Žmonės meldžiasi į Mariją prašydami jos globos ir užtarimo. Marija yra galinga mūsų Užtarėja, todėl Rožinio malda yra galingas ginklas prieš blogį ir prašant malonių ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms.

Dažnas tikintysis susiduria su šia malda, tačiau ne visi žino, ką ji reiškia ir iš kur atsirado. Išvertus iš lotynų kalbos, Rožinis yra „vainikėlis iš rožių“. Be abejonės šios maldos kilimas priskiriamas liaudžiai, tačiau apreiškimo šaltinis yra pati Mergelė Marija. Kita legenda pasakoja apie vienuolį, kuriam apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir prašė išmokyti žmones šios maldos, kad būtų meldžiamasi už taiką pasaulyje. Turbūt ne atsitiktinai Marija labai dažnai paveiksluose, skulptūrose laiko rankose rožančių.

Manoma, kad maždaug prieš 800 metų Airijoje žmonės pradėjo praktikuoti kažką panašaus į Rožinio maldą. XII a. krikščionys ėmė kalbėti Rožinį atskaičiuodami 150 maldų. XV a. viduryje vienas vienuolis pridėjo dar ir apmąstymus – slėpinius prieš kalbėdamas maldą „Sveika, Marija“.

Rožinio maldos praktiką visais laikais rėmė katalikų Bažnyčios vadovas – Romos popiežius. Štai ką apie Rožinio maldą sakė popiežius Šv. Jonas Paulius II: „Per rožinį supanašėdami su Kristumi, mes ypač pasivedame Švenčiausiosios Mergelės motiniškajam veikimui. Būdama „nepaprastai iškili visiškai ypatinga Bažnyčios narė“(19) ir Kristaus motina, ji kartu yra „Bažnyčios Motina“. Kaip tokia, ji nuolat „gimdo“ savo Sūnaus mistinio Kūno narius. Ji daro tai užtardama juos, išprašydama jiems neišsenkamo Dvasios išliejimo. Ji yra tobula Bažnyčios motinystės ikona….

Būdamas malda už taiką, rožinis visada buvo šeimos malda ir malda už šeimą. Buvo laikas, kai ši malda itin branginta krikščioniškose šeimose ir aiškiai skatino jų vienybę. Nereikia prarasti šio brangaus paveldo. Reikia vėl pradėti melstis šeimoje ir melstis už šeimas, vėl naudojantis šia maldos forma.“

Taigi, mes, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokiniai, su tikybos mokytoja R. Blusevičiene, nusprendėme prisijungti prie Gyvosios Bažnyčios. Kiekvienais metais bažnyčioje kalbame rožinio maldą, giedame giesmes, o mėnesio pabaigoje mokiniai įrašomi į Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės mylėtojų draugiją ir pavedami jos motiniškai globai.

Prieš metus kilo mintis, kad malda būtų prasmingesnė, skirti intenciją už senelius, gyvenančius Širvintų parapijos globos namuose, ir drauge su jais kalbėti Rožinio maldą. Tad kiekvieną spalio pirmadienį, 16.00 val., parapijos globos namuose drauge su seneliais meldžiamės ir giedame. Čia dažnai lankomės, ne tik spalio mėnesį, nes progimnazija ir globos namai yra socialiniai partneriai.

Smagu, kad galime įprasminti savo maldą ir padaryti gerą darbą, pabūti su seneliais ir juos pradžiuginti.

7 C kl. mok. Andželika Januškaitė ir Eigilė Medvedevaitė, Tikybos mokytoja metodininkė Renata Blusevičienė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 19 d. laikraščio „Širvis“ 41-ame numeryje. Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs: „Malda nukreipia mūsų dėmesį nuo savęs ir sutelkia jį į Dievą“. Norisi...