Pasidalink per Facebook!

Sekmadienį įvykusiame antrame rinkimų į Seimą ture visapusišką pergalę šventė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis. Pirmame ture ši partija iškovojo 19 mandatų ir buvo vienu mandatu žemesnėje pozicijoje nei Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), kuriai vadovauja Gabrielius Landsbergis. Daugiausiai antrajame rinkimų ture buvo TS–LKD kandidatų – net 42. Tuo tarpu LVŽS – į antrąjį turą iškopė 40 šios partijos atstovų. Per antrąjį turą buvo išrinkti 68 nauji Seimo nariai, kiti 73 parlamentarai buvo išrinkti pirmajame ture prieš dvi savaites. Dažniausiai vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 parlamento narys, bet šių metų Seimo rinkimuose 3 politikai laimėjo pirmame ture.

Molėtų–Širvintų apygardoje kovėsi du kandidatai: Petras Čimbaras (Darbo partija) ir Valentinas Stundys (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai). Šioje apygardoje P. Čimbaras surinko 7 273 rinkėjų balsus, tai yra 55,01 proc. visų balsavusiųjų, o V. Stundys – 5 549 balsus (43,97 proc.). Rinkėjų aktyvumas – 41,22 proc. Tai geresnis aktyvumas nei visoje Lietuvoje, kuris siekė 37,9 proc., bet prastesnis nei pirmame ture, spalio 9 d., kuris mūsų apygardoje siekė net 51,46 proc. Iš anksto antrame ture balsavo 10,50 proc.

Petras Čimbaras yra vienas iš dviejų Darbo partijos kandidatų Lietuvoje, kurie šių metų rinkimuose pateko į Seimą. Antrasis – Telšių (Nr. 40) rinkimų apygardoje laimėjęs šios partijos kandidatas Valentinas Bukauskas.

Širvintų rajone rinkėjams apsispręsti už kurį kandidatą balsuoti buvo ypač sunku. Mat jau antrus metus šių abiejų partijų atstovai Širvintų rajono savivaldybės taryboje yra sudarę koaliciją ir yra valdančiojoje daugumoje. Valentiną Stundį labiausiai palaikė Kernavės rinkiminė apylinkė, kurioje šis kandidatas gavo net 64,74 proc. rinkimuose dalyvavusių balsų. Tai geriausias V. Stundžio rezultatas visoje apygardoje. Mažiausiai balsuojančių šis TS–LKD kandidatas sulaukė iš Alionių apylinkės, kurioje už jį savo balsus atidavė tik 16,91 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tuo tarpu Petrą Čimbarą labiausiai visoje apygardoje palaikė Alionių apylinkės rinkėjai, kurie už šį kandidatą atidavė 83,09 proc. balsų, o mažiausiai Darbo partijos kandidatas buvo palaikomas Kernavės apylinkėje – 35,26 proc.

Mūsų rajono Darbo partijos skyrius delegavo net du kandidatus į Seimą. Pirmame ture dėl vietos Seime kovėsi Širvintų rajono merės patarėja Janina Greiciūnaitė ir Širvintų rajono tarybos narys Romas Zibalas, kurie puikavosi šios partijos kandidatų į Seimą sąrašo pačioje apačioje. Po pirmojo turo šis skyrius didžiavosi, kad jų nariai būdami pačiose paskutinėse lentelės vietose buvo išreitinguoti į labai aukštas pozicijas. Janina Greiciūnaitė iš 141 pozicijos pakilo į 16-ąją, o Romas Zibalas – iš 140 vietos buvo išreitinguotas į 19-tas. Šie neįtikėtinai rekordiniai šuoliai toli gražu nedemonstruoja pasitikėjimo kandidatu. Politologų teigimu, tai lemia per mažas rinkėjų dėmesys pirmumo balsų suteikimui arba bandymas „nubausti“ sąrašo pradžioje esančius kandidatus. Politologai taip pat teigia, kad, stebint pirmumo balsų rezultatus, akivaizdžiai matomas „141-o efektas“, kai pats paskutinis ar paskutiniai partijos rinkimų sąraše esantys kandidatai gauna gerokai daugiau pirmumo balsų nei kiti sąraše esantys kandidatai. Taip nutinka todėl, kad dauguma rinkėjų, prieš eidami balsuoti, žinodami už kurį sąrašą balsuos, nežino, kuriems kandidatams suteiks pirmumo balsus. Todėl partijų rinkimų sąrašuose mažiausiai matomos yra sąrašo viduryje esančios pozicijos, o daugiausia dėmesio sulaukia sąrašo pradžioje ir pabaigoje esantys kandidatai. Kadangi 2016 m. Seimo rinkimuose Darbo partija neperkopė 5 proc. ribos, tai ir šie kandidatai bei trečiasis „fantastiškojo ketvirtuko” kandidatas Jonas Pinskus nepateko į Seimą.

Šių metų Seime daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: iš viso ji turės 56 vietas Seime. Anksčiau ši politinė jėga turėjo 1 Seimo narį.

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 31 mandatą. Tai dviem vietomis Seime mažiau nei per 2012 m. rinkimus.

Socialdemokratų partija turės 17 vietų naujame Seime, 2012 m. ši partija turėjo 37 mandatus. Galimai partijos reitingus nusmukdė Lietuvos kariuomenei nupirkti „auksiniai šaukštai“.

Liberalų sąjūdis naujame parlamente turės 14 mandatų. Tai net keturiais mandatais daugiau nei praėjusiame Seime. Šiai partijai nepakenkė net šiemet gegužę teisėsaugos pradėtas tyrimas dėl politinės korupcijos. Prokurorai įtaria buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Nors E. Masiulis kaltę neigia, jis dar įtariamas neteisėtu praturtėjimu.

Darbo partijai šie rinkimai buvo ypač nesėkmingi. Ši partija teturės dvi vietas Seime. 2012 m. turėjo 29 mandatus. Po tokio fiasko Lietuvoje iš partijos pasitraukė Loreta Graužinienė bei pirmininko postą paliko Valentinas Mazuronis.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ turės aštuonis mandatus naujame Seime. Tai trimis mandatais mažiau nei 2012 m. Seime. Nors ši partija nepatyrė didelio nuosmukio, jos vadovas Rolandas Paksas atsistatydino. Laikinai partijai vadovauja Remigijus Žemaitaitis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščionių šeimų sąjunga parlamente turės aštuonias vietas. Tai vienintelė partija, kurios pozicijos nuo praėjusių rinkimų nesikeitė ir ji išlaikė tokį pat mandatų skaičių.

Dar penkis mandatus turės pavieniai kandidatai. Į Seimą pateko Naglis Puteikis, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Darius Kaminskas bei Raimundas Martinėlis.

Sekmadienį įvykusiame antrame rinkimų į Seimą ture visapusišką pergalę šventė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis. Pirmame ture ši partija iškovojo 19 mandatų ir buvo vienu mandatu...