Naujausios žinios

Naudingas užsiėmimas

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 13 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje.

Ar norėtumėt gauti sveikinimo atviruką, kokio neturės daugiau niekas? O dovanoti vienintelį ir nepakartojamą egzempliorių? Jei taip, tai jums vienintelė išeitis – patiems pasigaminti atviruką. Nevardinsim būdų ir galimybių, jų yra tikrai ne vienas. Edukaciniam atvirukų gaminimo iš džiovintų augalų užsiėmimui „Vasaros mozaika“ praėjusio ketvirtadienio popietę vileikiškiečius sukvietė tenykščio kultūros centro filialo vedėja Janina Jankauskienė. Susirinkusiems ji papasakojo, kaip gimsta tokie darbeliai.

Daugelis dar iš mokyklos laikų prisimenam augalų džiovinimo gudrybes, tiksliau – jokių gudrybių. Augalus tiesiog sudedam tarp knygos lapų ir paliekam keletą savaičių. Tai, kaip pasakojo užsiėmimo vedėja, yra ilgesnis, bet patikimesnis džiovinimo būdas. Pasirodo, yra ir kitas, anot Janinos, greitas, bet nepatikimas būdas – džiovinimas lygintuvu. Jo pliusai: jau minėtas greitis ir ryškesnė augalų spalva. Labai svarbu, kad lygintuvas nebūtų per karštas, nes tuomet augalėliai bus labai trapūs ir gali visiškai subyrėti. Pati Janina sakė naudojanti abu būdus ir gėlytes bei lapelius džiovinanti visą vasarą, kad rudens ir žiemos vakarais būtų ką veikti. Stebėtina, kaip sudžiūvę augalai pakeičia išvaizdą, kai kurie tampa visiškai neatpažįstami, nuo to atvirukai būna tik dar įdomesni.

Ko reikia norint pasigaminti tokį atviruką? Popieriaus, klijų, džiovintų augalų, noro ir kruopštumo bei atidumo. Toks įspūdis susidarė stebint atviruko gimimo procesą. Susidėlioti kompoziciją ant pasirinkto pagrindo – vienas juokas. Bet klijuojant reikia laiko ir kruopštumo. Plonu aštriu pagaliuku (tam labai tinka dantų krapštukai) klijais reikia vos vos patepti kiekvieną lapelį ar žiedelį ir atsargiai prilipdyti į numatytą vietą. Kuo daugiau smulkių, ažūrinių detalių, tuo daugiau prireiks laiko ir kantrybės. Bet kai tavo rankomis pagamintas atvirukas jau baigtas, ne gėda ir pasididžiuoti.

Edukacinė popietė buvo skirta labiau vaikams, todėl suaugusių buvo nedaug. Na, vaikučių mikliems piršteliams šis darbas labiausiai ir tinka. Vaikai tarpusavyje tarėsi, kad vos grįžę namo imsis augalų džiovinimo, jų dar tikrai galima prisirinkti. Ir nuo šiol, išmokę atvirukų gamybos, dovanos tik tokius unikalius, savo rankų ir vaizduotės sukurtus darbelius. O gražiausius gal net įsirėmins ir pakabins ant sienos, ar dovanos vietoj atviruko paveikslėlį.

Užsiėmimas buvo tikrai naudingas ir jo dalyviai skirstėsi dėkingi Janinai Jankauskienei už įdomią „Vasaros mozaiką“. Ne už kalnų Kalėdos, tad laikas imtis atvirukų gamybos ir dovanoti artimiesiems ir draugams dalelę savęs, vienintelę ir nepakartojamą.

„Širvio“ informacija

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*