Pasidalink per Facebook!

Sveiki, mielieji mano, su išrinktu Seimu, su naujomis viltimis ir naujais norais. Tai ar patenkinti, ar geri rezultatai? Taip norisi jūsų visų atskirai paklausti, kad žinotume bendrą statistiką, nes dabar su keliais šnektelėjau ir suprask tu, žmogau biednas, gerai čia ar blogai gavosi. O gavosi, kas gavosi. Laimėjo kas ir turėjo laimėti, nes juk tokia jėga už mūsų išrinktojo buvo, tokia jėga jį stūmė, kad, tiesą sakant, būtų keista, jei kitaip būtų buvę. Ot valdovė skaidriausioji, tiesiog vaikščiojantis vadovėlis naujam politikui. Pažiūrėjai, paklausei ir ausytėm pakarpei ir ne kitaip. Ašai, taip sau mintiju, jis ten, o jinai čia – negerai, bet jei ji čia ir jisai čia – turbūt dar blogiau. Tai gal jau tegu būna kaip yra, jis ten, jinai ten, o mes jau čia kaip nors. Oi, persiprašau, kažkaip mintys bėgioja, nesiseka nuosekliau jų išdėlioti, neduok Dieve, kokia koronėlė prisiklijuoti bando.

Mes kartu su žmonele stengiamės be reikalo nosies laukan nekaišioti, bet, kai pasižiūriu, kas darosi ant svieto, norisi užsikasti kur giliai ir tenai pratūnoti. Bet nesigaus gi taip, o pagaliau, jei jau koronėlė ir valdovės skaidriausiosios palocius pradėjo imti ir, panašu, kad po truputį ima, tai ką jau ašai savo rūsyje sėdėdamas su bulvėmis ir kompotais pasislėpsiu.

Va pamenu pavasarį, niekaip nesulaukėme tos koronėlės, tos ilgai lauktos viešnios: ir ligoninė buvo pasiruošusi, o ir kiekvienas pilietis buvo perdėm paruoštas susitikimui, žinojo, ką daryti: po kiemus autobusiukas su ruporais važinėjo, gerąja naujiena dalijosi ir aiškino, kaip dera elgtis, kaip dera sveikintis, kaip dera ar nedera viešumoje pasirodyti. O pamenate, vos tik pasirodė pirmieji ligoniai, net policija buvo pristatyta juos saugoti, kad pastarieji bet kokiu momentu, lydekai paliepus ir valdovei skaidriausiajai panorėjus, pro langą rankele pamojuotų. O kokiam drąsuoliui, jei jau kildavo noras viešumoje su koronėle pasirodyti, greitai būdavo parodyta jo vieta ir dar pagrasinta premija apdovanoti. Apie globnamio nesusipratimą, kai pradžioje buvo susirgusi gyventoja, o paskui stebuklingai virusas išgaravo, net nebesinori prisiminti – kokios pastangos sudėtos, o kokios pajėgos buvo mestos. O dabar?! O dabar va, prašau, karaliauja koronėlė mūsų karalystėje, per dieną vos ne dešimtimis susirgusiųjų daugėja ir tyluma, ramuma. Matyt, rinkimai tiek išsunkė mūsų valdovę skaidriausiąją, kad nebeliko jėgų kovai su koronėle. Tad palikta viskas savieigai, kas bus, kaip bus, trauk devynios tuos varguolius, juk darbas pagrindinis padarytas, Seime kėdė garantuota, ko daugiau stengtis. Et teisus buvo mano senelis, amžiną jam atilsį, sakydamas: „Kap šeimininkė visko turi, tai šikną gremžia, kap nieko – tai galvą.“ Taigi va, prigremžė visko ir dabar ramiai gali atsipūsi mūsų valdovė skaidriausioji. Ir ko gi nesipūsti, ta prasme, ko gi neatsipūsti: pažadėjau – patiešijau, netesėjau – negriešijau.

Jūs patys, mielieji mano, pamąstykite, ką mes savo rankomis ir kojomis padarėme: išsirinkome geriausią kandidatą iš geriausių, veikiausiai kokių vienuolikos. Išsirikti išsirinkome, o ką jis vargšelis ten būdamas darys? Ar pagalvojote, mielieji mano. A? Na ką gali vienas būdamas, it našlaitėlis, mūsų geriausias iš geriausių nuveikti. Ir jis, žinoma, bus visai nekaltas, o kalčiausi būsime mes, kad žmogų taip į niekur, į visišką nežinią išsiuntėm. Juk ir geriausių norų turėdamas, ką jis mums padės, kuo jis, taip sakant, bus mums naudingas, ar tai jo jėgoms, kad ir koks sportiškas ir atletiškas jis bebūtų tokių metų galynėtis su Seimo dauguma? Kad ir tars žodelį kitą, niekas į jį nekreips dėmesio ir liks jisai vargšas nuliūdęs, nusiminęs, tarsi koks vaikelis našlaitėlis, skriaudžiamas didesniųjų. Užsitrauksime Dievo rūstybę už savo tokį neapgalvotą ir nepasvertą poelgį. Žinoma, sutinku su jumis, mielieji mano, kad valdovė skaidriausioji stumte stūmė, bet vėlgi pamąstykime, bent jau mano protas taip rodo, kad kitaip ir būti negalėjo, na kas vidury mūšio įkarščio rankas nuleidžia ir į krūmus pasitraukia, tik bailys. O mes juk ne tokie. Kas mums ta koronėlė, kas mums tas karantinas, kas mums, kad vienas vargšelis Seime blaškysis, gal susiras draugų, pasidalins žaisliukais, pareigėlėmis, nesvarbu, svarbiausia išlikti oriems, didžiadvasiškiems, savimi pasitikintiems ir nesvarbu, kad gal ir mažai mums, varguoliams, bus naudos, svarbiausia, kad pasirodyti prieš kitus galėsime – jūs tokio neturite, jūs taip negyvenate. Žodžiu labai čia tiktų tasai slaviškas posakis apie nepasidavimą nepatogioje pozoje, bet tiek to, lai lieka tai pamąstymams. Svarbiausia, mielieji mano, dėvėkite kaukes, nes aš įsitikinau, kad su jomis gali labai daug gero nuveikti ir niekam nepakenkti, o dar ir laimėti: sakykim, sunervino tave kokia Petrutė ar Pranutė, tu jai gali liežuvį parodyti, kreivą šypseną išmesti, o jinai to nematys. Ir avis sveika, ir vilkas sotus…

Su naujos eros pradžia, Jūsų Varpininkas

Sveiki, mielieji mano, su išrinktu Seimu, su naujomis viltimis ir naujais norais. Tai ar patenkinti, ar geri rezultatai? Taip norisi jūsų visų atskirai paklausti, kad žinotume bendrą statistiką, nes dabar...