Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 26 d. laikraščio „Širvis“ 42-ame numeryje.

Pasiekė mane andai valdovių paskleista žinia, kad visos šalies nuskriaustų vaikų gynėja išgyrė mūsų miestelį dėl esą nepaprastai pagerėjusios padėties dėl vaikų teisių gynimo ir globos. Nieko nebesupratau. Ar iki manęs ateina kokia iškreipta informacija? Koks pagerėjimas?! Juk tos vadinamosios „vaikų teisės“ seniausiai panaikintos ir tapusios tik prielipa prie kito skyriaus. Taip, girdėjau, jog teismas griežtai liepė viską grąžinti į savas vietas, bet, ar tai įvykdyta, išgirsti neteko. Bent darbuotojai tikrai į vietas negrąžinti, tą jau tikrai žinau. Ar nebeliko globotinų vaikų? Nieko panašaus – vežioja juos po visą Lietuvą, į vaikų namus kaišo, kur tiktai priimti sutinka.

Gal padaugėjo rajone globėjų? Nė velnio. O ir negalėjo padaugėti, nes viena „fantastiškojo ketverto“ narių, katra atsakinga už globos reikalus, viešai pasakė, kad dirbs taip, jog vaikai augtų su savais tėvais, o globėjo sąvoka tiesiog išnyktų. Tai gal jau anie išnyko? Ne, dar makaluojasi, dar kvėpuoja, dar turi globotinių. Susiradau interneto platybėse tos skriaudžiamų vaikų teisių vyriausiosios sargės minėtą pasisakymą apie gerėjančius reikalus. Ilgoje kalboje tarp kitko paminėta, kad keliuose rajonuose, tame tarpe ir mūsiškiame, pastebima gerėjimo daigelių. Viskas. Ir dėl to reikėjo taip girtis, „Varnalėšų istorijose“ pagiriamąjį straipsnį užsakyti? Ne veltui, oi, ne veltui, valdovė šviesiausioji „piaro“ karaliene per visą Lietuvą paskelbta. O ir pavaldinės neatsilieka, „piarinimosi“ taisykles ir jos puikiai įvaldžiusios. Tiesiog bravo, daugiau čia nieko ir nebelieka pridurti.

Ta „piaro“ istorija pažadino manyje snaudusį socialiai atsakingą žmogų. Nutariau ir ašai tapti globėju, padėti likimo nuskriaustiems vaikučiams. Ir štai atėjusi Pranė pareiškia, kad valdžia organizuoja seminarą globėjams. Ne tik esamiems, bet ir būsimiems. O Pranutė irgi seniai apie globojimą galvoja, tik niekaip sugalvoti negali. Jau seniai užaugo vaikai, kuriuos ji būtų globojusi, o ji vis dar galvoja. Galiu gi ir aš pradėti galvoti, keliausiu su Prane seminaran. Žadėjo, kad atvažiuos laba-ai svarbūs ir mokyti specialistai iš pačios sostinės, visko išmokys, galėsime išklausinėti, išsipasakoti, žodžiu, bus įdomu ir naudinga.

Susirinko mūsų nedidelis pulkelis, tikrų globėjų nelabai ir mačiau. Jei seneliai globoja pamestus anūkus, ar čia tikri globėjai? Tai jų šventa pareiga, jei jau nesugebėjo savo vaikų atsakingais žmonėmis išauklėti. Va, tokie kaip mudu su Prane, katrie nori svetimais vaikais rūpintis, esma verti pagarbos ir paramos.

Sutūpėme ant kėdžių, sėdime, laukiame. Garbūs svečiai jau gerokai vėluoja, jau ir burnos išdžiuvo, bet arbatos niekas nepasiūlo, matyt, bijo, kad suvalgysime visus sausainius ir jų nebeliks svečiams. Pagaliau, nepraėjus nė trejetui valandų, anie pasirodė. Visi apsidžiaugė, net ploti iš to džiaugsmo pradėjo. O jau mūsų valdovės užvaduotoja, kad pradėjo tratėti, kad pradėjo girtis, kokių puikių rezultatų pasiekta ir kaip mus visi giria už tuos rezultatus. Ilgai anoji kalbėjo, bet kokie tie stebuklingi rezultatai taip ir nepaaiškėjo. Vos jai nutilus, prabilo mūsiškė bedalių vaikų sergėtoja ir gynėja. Ir ji savigyra užsiėmė, porino, kokie linksmi renginiai tiems vaikučiams ir jų globėjams vyksta, kaip visi jų nori ir laukia. Kad nori, tai tikiu, tik girdėti neteko, kad jie vyksta. Atvirkščiai, guodėsi globėjai, kad po visų permainų nieko nebevyksta: nei rimtų darbų, nei pramogų tiesiog nebeliko. Kas ten žino, kaip yra iš tikrųjų, aš tik rengiuosi tapti globėju, tad laukiu nesulaukiu, kol pradės garbūs sveteliai mokymus. Nesulaukiau. Vos baigė tratėti mūsų sergėtoja, svečiai pastatė tuščius arbatos puodelius ir pakilo eiti – seminarui skirtas laikas baigėsi, jiems reikia toliau keliauti. Ačiū už dėmesį, kaip sakoma, ir širdingas sudie.

Likom it musę kandę. Sugaišome dieną ir nieko neišmokome. Bet valdžia pliusiuką sau užsidėjo – internete džiugiai paskelbė apie įvykusius laba-ai naudingus mokymus. Žadėjo, bus tokių ir ateityje. Jei tokių, tai ačiū, nereikia, apsieisime.

Mielieji, naudos šiokios tokios man tasai seminaras davė: supratau, kad valdžios žodžiai ir darbai labai jau skiriasi. Tiesa, žinojau tai ir iki seminaro. Įdomu, kaipgi dar valdovės „tobulins“ globos sistemą? Pagyvensime, pamatysime. Eisiu dabar į kiekvieną seminarą ir viską papasakosiu jums. Tad iki naujų susitikimų.

Jūsų globėjiškasis Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 26 d. laikraščio „Širvis“ 42-ame numeryje. Pasiekė mane andai valdovių paskleista žinia, kad visos šalies nuskriaustų vaikų gynėja išgyrė mūsų miestelį dėl esą nepaprastai...