Tweet

Nešventiškas šis Kalėdų laukimas, oi nešventiškas. Negelbsti nei puošnioji eglė, nei vartai į stebuklų pasaulį, nei gigantiški atvirukai pakelėse. Nes jaučiasi falšas: plastmasinė eglė, dirbtinės šypsenos…Tikra tai, kas už dirbtinio fasado – galvų kapojimai, melagingi pažadai, panieka. Kažin, ar  linksma netekusiems darbo. Sako, jų dvidešimt keturi, bet jie turi šeimas, artimuosius, draugus, kuriems irgi neramu ir skaudu. Nežinia, ar džiaugiasi tie, kurie mėtomi iš kabineto į kabinetą, tiesiog šiaip, kad parodytų kas čia šeimininkas. Aiškus signalas: nemanykit, kad gyvensit ramiai, džiaukites, kad nebuvot išmesti į gatvę ir darykit tai, kas liepta, nesvarbu, kad tai neįprasta ir nelogiška. Jei esat taip pagerbti, jog likot Savivaldybėje, tai tarnaukit nemurmėdami. Šiandien viename kabinete, ryt – visiškai kitame. Nes darbas, kuriame buvote priimti ir kurį dirbti sugebate, šiandien jau nebe jūsų. Bet jūs turit kitą, nesvarbu, kad negirdėtą ir neįprastą. Niekas neskaičiavo, kiek kainuos reorganizacija ir optimizacija. Prieš televizijos kameras administracijos direktorė tik trypčiojo ir mikčiojo. Viskas galiai demonstruoti ir sumaiščiai didinti.

Tęsinį skaitykite gruodžio 16 d. popieriniame laikraštyje „Širvis“ 

Nešventiškas šis Kalėdų laukimas, oi nešventiškas. Negelbsti nei puošnioji eglė, nei vartai į stebuklų pasaulį, nei gigantiški atvirukai pakelėse. Nes jaučiasi falšas: plastmasinė eglė, dirbtinės šypsenos…Tikra tai, kas už dirbtinio...