Nusipelnymas
Būkite pasveikinti, mielieji mano, šiais Naujaisiais metais. Gal jau pabodo ir švęsti, norisi darbuose atsipūsti, tad, sakau, pakalbinsiu, aptarsiu praėjusias šventes ir nūdienos naujienomis pasidalinsiu.
Audringai tie devynioliktieji nugarmėjo užmarštin. Štai kaimynėliai laistė laistė užustalę, o paskui, kad driokstelėjo, tai ir patiems džiaugsmo ilgai užteks, ir kaimynai iki šiol negali atsigauti, bevaikščiodami po nuodėgulių krūvą ir berinkdami kas liko. O kas jau ten likti galėjo. Žinoma, galima pasidžiaugti tuo, kad nė viena dūšelė dangun nenukeliavo, nors žmogiškai mąstant uždarbis nuplaukė kokiam giedorėliui ar klebonėliui, o ir zakristijonas ar varpininkas būtų už amžiną atilsį kokį centuką gavęs. Bet bent jau kol kas tyku mūsų krašte, niekas po švenčių nesiveržia aukštyn, palei žemę pavasarinę bešliaužią ir bundančia gamta besidžiaugią.
Ašai pamislijau, o ko jau čia taip visai neoptimistiškai mintis dėstyti pradėjau. Štai per šventes iš giminaičių partraukdamas su savo pačiute vienu mūsų karalystės kaimeliu, būdavo tamsumas neišpasakytas, o dabar prašom – nauji stulpai, nauji šviestuvai, plieskia kaip saulė dieną, o gal ir dar šviesiau. Tiesa, senieji vos ne kas antras švietė, betgi mūsuose viskas labai greitai tvarkoma, va tik pokšt, kepšt, tekšt ir prašom, visa visutėlė gatvelė švietė, nė vienas stulpelis neliko patamsy. Bravo, o ir giminaičiai džiūgauja, kad šviesumas sugrįžo į kaimelį anksčiau nei pavasarinė saulė. Sakau, gyvename šviesiame rytojuje. Pagaliau sulaukiau, nes jau galvojau, kad nebepasiseks to rytojaus sulaukti.
Visa tokia nušvitusi, švenčių ir dėmesio pasupta mano Pranciška buvo atkakusi, postringavo ir džiaugėsi mūsų valdovės nuveiktais darbais, rūpesčiu. O savaime suprantama, kad ne to ji buvo atėjusi, o vėl nori rinkimuose dalyvauti, šįkart I. Šeiniaus premija jajai parūpo. Pasirodo, mano kaimynėlė mano, kad iš visų nominacijų už reikšmingiausius muzikos, dailės, šokio ir kitų meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, alturistinę veiklą, už Širvintų karalystės kultūros pristatymą Lietuvoje ir už jos ribų, jai labiausiai tiktų alturistinė veikla. Šiek tiek susimėčiau, kokiai čia veiklai jinai save priskyrė, taigi klustelėjau. O ji, nebijokite, kišenėje žodžio neieško, greitai man paaiškino, kokia ta toji alturistinė veikla. Pasirodo, jinai turizmu seniai užsiimanti ir ne bet kaip, ir ne bet kur, o alėjoje, taip I. Šeiniaus alėjoje. Todėl alturizmas yra jos žirgelis. Beje, ji ta alėja per dieną mažiausiai keturis kartus praeina, su kožnu pasisveikina, naujienas surenka, tinkamus faktus paskleidžia, o žmonių ten visada sutikti galima, tad josios alturizmas labai paklausi sritis. Netoli ten ir mūsų valdovės skaidriausiosios rūmai, tad ir iš ten ir į ten nukeliauja josios naujienos. Turi jinai ir savo padėjėjų, na tokių „ausyčių“, „akyčių“, tad informacija kartais nukeliauja kur kas greičiau nei mobiliaisiais. Kaip sakoma, nesuspėjo viename gale „laba diena“ pasakyti, kaip kitas galas atsako, kad gyvena gerai. Žinoma, tos pagalbinės „ausytės“ ir „akytės“ ne už ačiū dirba, josios gauna įvairių užduotėlių, kurias atlikusios, ir paskatinimo gali užsitarnauti, na, pavyzdžiui, kokio darbelio: valytojos, kavos pardavėjos kioskelyje prie baltaskarės, rūbininkės ir pan. Svarbiausia viską suderinti su aukščiau sėdinčiais, o tam daug nusipelno ir Pranciška. Ką ten kokiai užjūrio princesei už neaiškius nuopelnus garsinimo premiją skirti, geriau savus pamylėti, parodyti tinkamą dėmesį, o juo labiau atlygį už „ausyčių“ ir „akyčių“ reguliavimą ir priežiūrą.
Tai visa man tai nupasakojo Pranciška ne šiaip, o kad ašai, kaip raštingas ir šiek tiek jai skolingas kaimynas, turėčiau pasiūlyti jos kandidatūrą, pateikdamas išsamią josios gerųjų pusių charakteristiką ir veiklas aprašyčiau, nuveiktus darbus paminėčiau, nuopelnus įvardinčiau, o jei dar kokią iliustraciją nutratinčiau iš spaudos, nes turiu plyšiuką, per kurį su jumis, mielieji, bendrauju, jinai man ranką paspaustų.
Tai vat ir mintiju, ar verta man dėl to rankos paspaudimo rūpintis. Vat jei tai būtų valdovė skaidriausioji, per galvą persiversčiau stengdamasis, o dabar…
Kažkaip retokai bepasirodo mūsų valdovė skaidriausioji, vis dažniau josios svitos damos. Kažin ką tai galėtų reikšti?
Su naujomis viltimis ir mintimis Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą