O ką aš jums sakiau…
Jonė LIEPONĖ
Dar tik du mėnesiai praėjo, kai jums rašiau žinią apie mūsų mylimo premjero užmojį įvesti taršių lengvųjų automobilių, kurių anglies dvideginio išmetimas siekia 130 gramų kilometrui, mokestį. Tuomet buvo kalbama tik apie dyzelinius lengvuosius automobilius ir žadėtas mokestis turėjo siekti tik dvi dešimtis eurų per metus. Tada dar prognozavau, kad ne viskas čia taip paprasta ir dvidešimt eurų – tai tik pradžia tam, kad varguolius pripratintų prie mokesčio, prijaukintų ir nuramintų. O jau kai priprasime ir susitaikysime, tada jau valdžios atstovai kirs iš peties. Nustatys tokį taršos mokestį už senutį automobilį, kad daugelis mūsų pradėsime svarstyti apie galimybę atsikratyti automobiliu ir nuo darbo pailsėti darbo biržoje.
Ir še tau trejos devynerios. Nepraėjo nė du mėnesiai ir prognozės pasirodė tokios tikslios, kaip kartais būna ir Nagliui Šulijai. Dabar jau Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu visų tipų automobiliams – tiek dyzeliniams, tiek benzininiams, tiek dujiniams. Na štai lygybė turi gyvuoti. Nors dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės, varomos benzinu ar dujomis, mokėsime visi ir, drįstu pasakyti, nemažai. Mokesčio dydis nuo numatytų dvidešimties išaugo iki galimų 1400 eurų. Ir galimai jau nuo kitų metų valstybės biudžetą kasmet papildysime kone 30 milijonų eurų.
Pavyzdžiui, jūsų dyzelinis automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui, tuomet jums tektų pakloti 1400 eurų, o va identiškai teršiančio benzininio automobilio savininkas temokėtų 590 eurų ir 531 eurą mokėtų dujomis varomo automobilio savininkas.
Na ką, brangūs tautiečiai, 2020 metus sutiksime su dovanėle – nauju mokesčiu naujai registruojamiems automobiliams. Mūsų išrinktieji teigia, kad taip bandys išsaugoti planetą, o mano galvelėje sukasi tik viena mintis: „Ar tik nebus čia savo rankas prikišę elektrinių automobilių gamintojai?“ Teko skaityti, kad jų pardavimų Lietuvoje vis nepavyksta pakelti iki aukštumų. Tautiečiai mieliau renkasi benzinu varomus automobilius, nei sėda vairuoti elektromobilį. Nesuprantu, kodėl, juk jie tokie mieli. Ir štai prieina prie manęs „Kindziulis“ ir paaiškina, kad tie mieli tik garaže ir lieka mieli, o va jei iš Kauno į Vilnių su juo tektų nuvykti, tai būtų jie šlykštūs, kad net norėtųsi pusvelčiui parduoti. Pasirodo, mūsų mylimo feisbuko platybėse jam teko skaityti vieno kauniečio pasakojimą, kaip jis iš savo gimtojo miesto iki sostinės, tai yra 100 kilometrų, vyko net penkias valandas. Negi modernieji automobiliai pasiekia tik 20 kilometrų per valandą, pagalvojau. Tai tada jiems ir greitkeliu nevalia važiuoti. Ir vėl kur buvęs kur nebuvęs „Kindziulis“ savo tiesą man porint ima. Pasirodo, visa esmė ne greitis, o įkrovimas. Kaip tyčia, tą dieną, kai kaunietis išsiruošė aplankyti sostinę, pakeliui vienu metu ėmė ir sugedo visos elektromobilių įkrovos stotelės. „Ir pasitaikyk tu man tokiam nesėkmingam gimti, turi modernų automobilį, o važiuoti negali“, – pagalvojau.
Kita vertus, jokia čia nesėkmė. Va per žinias prieš kelias dienas pasakojo apie žmogystą, kurią tikrai sėkmė aplenkė. Važiavo jis sau Vilniaus rajone savo „normalia“ transporto priemone, prisikrovęs įvairių rakandų, ir šast policininko lazdelė tik sušmėžavo prieš nosį. Sustojo žmogelis pasiteirauti, kas čia patruliams galėjo nepatikti, gal jau turi aparatus iš tolo išmetamas dujas matuojančius. Ogi visai ne ta priežastis pasitaikė. Pasirodo, krovinys netvarkingai sudėtas, ir pasitaikyk tu man sutikti policininkę moterį ir dar tokią nesukalbamą. Žmogelis ir taip bandė, ir kitaip, nepavyko. Tada šovė mintis pakišiuką pasiūlyt ir pasiūlė. Na jei pakišiukas būtų dviem nuliais didesnis, kaži ar per žinias būtume išgirdę apie tą žmogelį su netvarkingai pritvirtintu kroviniu, negaliu žinot. Bet šis žmogelis pasiūlė pareigūnei net 10 eurų kyšį ir štai dabar jis jau mokės baudą ne tik už netvarką, bet ir už papirkimą.
Kaip mano gera pažįstama sakė, „jei vogt, tai tik milijoną, o jei griešit, tai tik su karaliumi“. Mintis, kurios prasmės nei metai, nei politinių partijų kaita valdžioje nekeičia.
Parašykite komentarą