Parama jaunajam ūkininkui Justui Boguckui
Nuo 2014 metų netoli nuo Širvintų esančiame Viesų kaime dirba jaunas ūkininkas Justas Boguckas. Ūkininkauti pradėjo besimokydamas agroverslo vadybą Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakultete. Pravažiuodamas pro Justo išpuoselėtą sodybą, jos negali nepastebėti, ji akivaizdžiai skiriasi nuo šalia esančių, o kokia ji būna vasarą? Žiemos metas, gal darbais užsiėmęs ūkininkas laisvesnis? Parūpo aplankyti ir pakalbinti, žinoma, jei Justas turės laiko kalbėti.
Retkarčiais sekasi: maža, kad Justą radau namuose, nes kiek žinau, dažnai lankosi Širvintose, visur yra reikalų: ir Savivaldybėje, ir seniūnijoje, o ir mamą su tėtę reikia aplankyti, tai va radau namie ir dar prikalbinau duoti interviu, atitraukdama nuo buhalterinių knygų. Prieš tai prižadėjau ilgai netrukdyti. Labai rūpėjo sužinoti, kaip ir ką planuoja dirbti ūkininkas, gavęs paramą. O iki paramos gavimo reikėjo Justui rašyti projektą ir laukti patvirtinimo, kad projektas tiko ir bus finansuojamas, ar vėl likti tuščiomis.
2015 metais Justas taip pat teikė projektą įsikūrimui pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“. Projektas atitiko reikalavimus, gavo nemažą balų skaičių, tačiau per visą Respubliką pateiktųjų projektų buvo vos ne dvigubai daugiau ir Justo projektui tiesiog pritrūko lėšų. Tad šį kartą kilo abejonių, ar pavyks. Tačiau, jei nepildysi įvairių lentelių, neskaičiuosi, nieko neplanuosi, tai tikrai niekas nieko nepasiūlys ir nepadovanos – reikia bandyti. Kantrus Justas vėl dirbo, aiškinosi, skaičiavo, tarėsi ir šį kartą ne veltui: 2019 m. jo paraiška pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkininkams“ buvo priimta, apsvarstyta ir jam skirta parama, nes atitiko ne vieną paraiškos vertinimo kriterijų. Vienas iš jų – kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (tikrinama įgyvendinus verslo planą).
Žinoma, parama galėtų būti ir didesnė, tačiau ir už ją ūkininkas J. Boguckas įsigijo šienapjovę, vartytuvą, frezą, o svarbiausia – traktoriaus priekabą. Ūkininko kieme ir garaže daug įvairios žemės ūkio technikos, tačiau naujoji iš tolo skiriasi. „Per šienapjūtę jau bus išbandyta nauja pjaunamoji, vartytuvas. O frezas bus dar anksčiau panaudotas, įdirbant žemelę. Žinoma, dirbti bus daug lengviau, be to, ir darbas bus našesnis. Nereikės prarasti brangaus laiko remontuojant seną techniką“, – džiaugiasi Justas.
Iki vasario 21 d. būtina įgyvendinti verslo planą: didinti gyvulininkystės sektorių. „Norėjau vėl rašyti projektą „Bičių šeimų atnaujinimo“ paramai gauti. Tačiau pagal reikalavimus negaliu. Dabar galėsiu pateiki projektą tik kitais metais“, – apgailestauja jaunasis ūkininkas. Manau, kad įgavęs patyrimo ir drąsos, jau pajutęs projekto laimėtojo skonį, Justas dar ne kartą rašys projektus ir, tikiuosi, sėkmingus.
Smagu žiūrėti į jauną, pasitikinti savo jėgomis jauną vyrą, kuris neskuba važiuoti užsienin laimės ieškoti: „Ne, tai ne man. Jei išvykėliai čia dirbtų taip, kaip ten, nemažiau uždirbtų. Savas kraštas, savi namai, tėvai, draugai – visi šalia. Sava kalba, pagaliau savas klimatas, savas ekologiškas maistas…“ O savo ekologiško maisto tikrai yra J. Bogucko sodyboje: po užtvarą vaikšto būrys kalakutų, vištų. Mykia karvutė, avytės kramto šieną, dairydamosios į laisvai bėgiojančius savo ėriukus. Už tvarto didžiulis šiltnamis. Šiuo metu jis dar tuščias, tačiau neilgai. „Žada ankstyvą pavasarį, tada jau ir šiltnamis nebus tuščias, ir daržai bus užsodinti įvairiomis daržovėmis. Jomis aprūpinu ne tik artimuosius Vilniuje, bet gabenu ir tėvukams į Širvintas“, – aiškina Justas.
Gera klausyti tokios kalbos. Pastaruoju metu dažniausiai girdėti, kaip seni tėvai kaime ar kolektyviniuose soduose lenkia nugaras, augindami daržoves vaikams, kad tik jie, vargšeliai, nepervargtų: „… savaitgaliais tepailsi, teatsipalaiduoja…“ O Justas Boguckas kalba atvirkščiai: „Mama dirba, tai jinai tepailsi laisvadienį, o tėtis laisvesnis, tad atvažiuoja man padėti tvarkyti technikos, tuomet darbai daug greičiau padaromi, o ir smagiau, be to, galime pasitarti“.
Dar daug ko norėjau paklausti jaunojo ūkininko, tačiau tesėjau pažadą ir, palinkėjusi sėkmės per artėjančio pavasario darbus, atsisveikinau. Be to, išgavau Justo pažadą, kad, kai gaus naują paramą, tepraneša. Vėl bus įdomu pasikalbėti, o dabar Justas nuskubėjo tvarkyti nebaigtų buhalterijos dokumentų.
Nuotraukos autorės
Parašykite komentarą