Pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat daugėja internetu apsiperkančių vartotojų, kurie naudojasi vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2015 m. apsiperkančiųjų internetu dalis Lietuvoje sudarė 44 proc. Palyginus 2015 ir 2014 m. apklausų rezultatų tendencijas, matyti, kad apsiperkančių internetu asmenų Lietuvoje padaugėjo 8 proc. Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje 2015 m. internetu prekiaujančių įmonių dalis sudarė 18 proc. – tai šiek tiek daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis (17 proc.).

Atsižvelgiant į didelį elektroninės prekybos potencialą ir nuolat augančią šios prekybos rinką, tenka konstatuoti, kad vartotojai susiduria su vis naujomis problemomis – t. y. vartotojų teisių pažeidimais elektroninėje erdvėje. Siekiant jiems užkirsti kelią, reikia naujų sprendimų ir efektyvių priemonių. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų srityje 2015 m. daugiau nei pusę visų išnagrinėtų ginčų sudarė ginčai dėl nuotoliniu būdu (internetu, telefonu) sudarytų sutarčių.

Vartotojai dažniausiai skundėsi dėl sutartu laiku nepristatomų užsakytų ir iš anksto apmokėtų prekių bei už jas negrąžinamų pinigų; atsisakymo pristatyti prekes pagal nurodytą informaciją (motyvuojant, kad prekių nebėra arba jų kaina daug didesnė); pristatytų ne tokių prekių, kokias užsakė; nesutikimo atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties; nenutraukiamo prekių siuntimo, kai vartotojas nebepageidauja jų gauti.

Be to, tyrimai rodo, kad Lietuvos interneto vartotojai dažniau nei kitų ES valstybių narių interneto vartotojai nerimauja dėl įvairių kibernetinių nusikaltimų grėsmių, kylančių naudojantis internetu: 66 proc. apklaustųjų teigė nerimaujantys dėl asmens duomenų vagystės ir neteisėto jų naudojimo, pvz., apsiperkant internetu (ES vidurkis – 52 proc.), 63 proc. baiminasi dėl pavojaus tapti sukčiavimo naudojant kredito kortelių arba banko duomenis aukomis (ES – 49 procentai), 59 proc. bijo, kad gali būti įsilaužta į jų asmeninę socialinio tinklo ar elektroninio pašto paskyrą (ES – 45 proc.).

Šie duomenys rodo, kad turėtų būti stiprinama elektroninės prekybos priežiūra ir skatinamas vartotojų pasitikėjimas elektronine prekyba.

Šios konsultacijos tikslas: surinkti pasiūlymus dėl priemonių, kurios padėtų kovoti su nesąžiningais pardavėjais elektroninėje erdvėje ir skatintų pasitikėti elektronine prekyba.

Laukiama Visuomenės nuomonės šiais klausimais:

– Ar turėtų būti stiprinami priežiūros institucijų įgaliojimai, kovojant su vartotojų teisių pažeidimais elektroninėje erdvėje (pavyzdžiui, didinami įgaliojimai blokuoti interneto svetaines, gauti informaciją iš finansų įstaigų, kitų institucijų ar asmenų apie pardavėjų turimas sąskaitas, jų finansinių srautų judėjimą, skirti sankcijas ir pan.)?

– Ar turėtų būti atliekama reguliari interneto svetainių patikra, siekiant nustatyti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams?

– Ar turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys prevencijai, šviečiant vartotojus ir verslininkus?

– Ar būtų naudingas interneto pasitikėjimo ženklų naudojimas, kai elektroninio verslo atstovai garantuotų vartotojų duomenų apsaugą nuo asmens duomenų, elektroninių sąskaitų vagystės, įsilaužimų, virusų ir kitokių intervencijų? Kas turėtų būti atsakingas už tokių ženklų suteikimą ir jų naudojimo priežiūrą – valstybės institucijos, vartotojų asociacijos ar verslo savireguliacijos institucijos|?

– Kokias kitas priemones galėtumėte pasiūlyti?