Pasivaikščiojimas reitingų labirintuose
Kas tik netingi, nors turbūt, kad ir tinginiai sukrunta išgirdę, kad vyks reitingavimas, reitinguojasi ar būna reitinguojami. Juk reikia save parodyti, su kitais pasimatuoti, jausti gyvenimo pulsą: kur tu esi ir ar ilgai ten būsi. Sako, kad reitingas – tai patikimumo įvertinimas. Gal? Nors kaip tą patikimumą suprasi, tokį reitingą ir turėsi. Dažniausiai sudarinėjami politikų reitingai, nes jiems yra svarbu sužinoti savo vietą šioje žemėje, sužinoti, ką daryti, arba ko nedaryti, kad tie gerieji reitingai augtų, kad Visuomenė labiau pasitikėtų ir vertintų, paskiausiai ir į valdžios aukštumas iškeltų.
Na, bet didžiąją politiką, reitingų pinkles palikime respublikiniams spaudos gigantams, kurie jau trimitavo apie įspūdingus mūsų merės startus, pasiekimus, vietas trisdešimtuke, o mes apsiribokime vietiniu lygmeniu ir patys sudarykime savo reitingus.
Taigi, kopkime į valdžios patikimumo viršūnes atsižvelgdami į jau nuveiktus ir ne darbus, išsakytas arba ne mintis bei pažadus.
Pradėkime nuo darbų. Tikriausiai sutiksite visi, kad atėjusi nauja valdžia labai ryžtingai ir aktyviai ėmėsi naujos šluotos darbo metodų: beveik visų biudžetinių įstaigų vadovai pakeisti laikinaisiais. Nė viena prieš tai buvusi valdžia nedarė tokių kardinalių pokyčių, o ši, brūkšt ir nukirto netinkamų vadų galvas. Tik va, vadovų vyrų galvos silpniau laikėsi, tad nulėkė iš karto, o moterų šiek tiek tvirčiau buvo prikabintos, bet ir tos krenta. Čia reitingai tikrai šautų į viršų, tik va, žmogiškosios pusės reitingai smuktų žemyn. Galima ginčytis įrodinėjant, kad buvę vadovai nesusitvarkė su savo pareigomis, ne tokį kavos aparatą pastatė, ne tokiomis šluotomis gatves šlavė, bet protingi supranta reikalo esmę, o kitiems „dzin“, nes tikima tuo, kas iš viešų informacijos šaltinių skelbiama – valdžiai rūpi žmonės.
Kaip tragikomiškai dabar atrodo pernykštė tulpių sodinimo akcija prie Širvintų ligoninės su tuometine direktore L. Meškauskiene. Perfrazuojant liaudies dainą, galima tik paniūniuoti: pavasarį žydės žiedai, bet tu jų nematysi. Eilinė „pakazūcha“.
Atleistų darbuotojų darbą atliekančių žmonių nuomonė, neatrodo, kad žadėtų aukštus reitingus valdžios sprendimui optimizuoti darbą. Dirba sukandę dantis, šypsosi, o viduje verda dvilypis jausmas: spjautum ir eitum, tik kur, į tokią valdžią žiūrėti koktu, bet ką darysi, dėkoji už duonos kąsnį. Vergovė ir baudžiava. Oficialūs reitingai, žinoma, padebesių skliautus rėžia, o realieji? Bet kam jie įdomūs, nebent slapta susirinkus kur vakare prieš valdžią paburnoti, bet ryte vėl užsidedame kaukę ir pirmyn, zombėti.
Žinoma, yra padarytų darbų, kurių nieks neužginčys: reikia ir sutvarkytų šaligatvių, gražios eglės, kadrų kaitos, bet kokia kaina visa tai daroma – represinėmis priemonėmis. Vadinasi demokratijos reitingai ne kažką žada. Ir iš viso, apie demokratiją kalbėti neverta, nes nuomonių pliuralizmo nerasta, yra viena teisinga nuomonė, kurią daugelis žino. Tik va, kad tai yra saviapgaulė, negi mes tokie dviveidžiai: tiek politikai, žadantys geresnį gyvenimą, tiek žmonės, matantys, kad tai, kas vyksta, yra negerai. Bet tylime, toleruojame, bijome. Kyla klausimas, o kaip tada auklėjame savo vaikus: negi mokome vaiką užsimerkti matant neteisybę, negi aiškiname, kad skriaudžiamam taip ir reikia. Ar nebijome, kad patys save įkalinę, pasikabinę akmenį po kaklu ir susipainioję tarp oficialių rožinių valdžios paistalų ir tamsios tikrovės, liksime ir be savigarbos, ir be savivertės, ir be darbo, kurį kol kas kaip šuniui kaulą, numeta valdžia. Brr…
Kita sritis, rūpestis mūsų rajono piliečių dorovinių gyvenimu. Čia galbūt labiau vicemero sritis, juk konservatoriai visada už dorovę pasisako. Kaip buvo kalamas buvęs jaunimo reikalų koordinatorius, dalyvavęs tolerancijos akcijose, o dabar va, prašome, Viešojoje bibliotekoje jaunimui aiškinama apie tą pačią toleranciją, homoseksualų santuokas, įsivaikinimą ir t. t. Pasirodo, buvusi bibliotekos direktorė L. Kutiščeva ne ta linkme dirbo, va pasikeitė vadovai ir nauji vėjai padvelkė Širvintose. Būsime tolerantiški. Reitinguose tai turėtų atsispindėti dviprasmiškais rezultatais: tik valdžia pasikeitė ir dainelė kita dainuojama – kas buvo bloga prie anų, tas pats dalykas tampa geras prie esamų.
O kiek dar reiktų reitingų daryti apie valdžios pakišamus darbuotojus, apie tai, kad geranoriškas verslininkų prisidėjimas prie miesto gyvenimo gražinimo, tėra savotiško reketo apraiška, apie tai, kad merės žodžiai, paaiškinimai televizijoje akivaizdžiai prieštarauja esamiems faktams. Sunkus tas reitingų darymas. Gal reiktų nustoti klaidžioti po visokius reitingų labirintus ir suabejoti, bent kartą. Ar tikrai visa taip gražu ir teisinga, kaip sakoma iš valdžios tribūnų? Kokie įrodymai tai gali patvirtinti? Neapsigaukime, ne viskas auksas, kas auksu žiba.
Parašykite komentarą