Pasidalink per Facebook!

Sveiki visi, mielieji mano. Joninės prašvilpė, nors, tiesą pasakius, mūsuose jų kaip ir nelabai buvo, vis ta korona nelaimingoji koją kišą, bet atsilaikysim. Jaučia mano širdis, kad mūsų valdovė skaidriausioji pasistengs ir atšauks jau nuo mūsų karalystės to viruso galybę, būsim kaip ir beveik sveiki. Juk kaip nekaip, o mūsų šventė artėja, reikia jai atsakingai pasiruošti. Neužteks kokio lauželio ar savų muzikontų pačyravimo, jau kaip driokstelsim, taip sakant, kad vėl per visą Lietuvą nuskambėtume. Antraip, kaip savo valdovei skaidriausiajai pasitarnausime, manote, netyčia jinai tuose „Metų moters“ rinkimuose dalyvauja ir net kandidatei į prezidentus nosį nušluosto. Viskas čia kontroliuojama ir ranka ant pulso laikoma, kad, neduok Dieve, ko nepraleistų. Ašai turėdamas laiko per karščius pamąstinėjau, kad reikėtų mūsų valdovę skaidriausiąją paskatinti, taip sakant pastūmėti labiau link to svajonių kranto – „Seimu“ vadinamo, nes laikas eina, darbai atlikti, nesvarbu, kad nėra jų pabaigos, čia kita medalio pusė, svarbiausia, kad mes tikime ir pasitikime savo laimės žvaigžde, ir siunčiame jąją toliau spindėti. Negalvokite, jau savo kaimynėlei Pranciškai šią mintį perdaviau, tai jinai iš pradžių, kaip ir nelabai suprato, bet kai aš jajai ėmiau pasakoti apie seimūnų padėjėjų, patarėjų vietas, apie naujas galimybes ir perspektyvas, josios akys žybėte žibėti pradėjo ir, tarsi naujo įkvėpimo pagauta, nuskrido, nuplasnojo (kitaip ir nepavadinsi josios ėjimo) į kažkokią būstinę su draugėmis susitikti ir reikalų aptarti. Matysim, kas čia dėsis toliau. Svarbiausia, kad žinutė išsiųsta ir jau toliau mūsų rankose josios likimas bus.

O kitas reikalas, kurį noriu aptarti su jumis, mielieji, – tai kandidato į Širvintų krašto garbės piliečio vardo apdovanojimus suradimas. Manau, kad tie, kurie mane jau šiek tiek pažįsta, vis tik meteliai ne vieneri, kaip bendraujame, nutuokia, kad ašai jau turiu šį bei tą nusižiūrėjęs ir laukia iš manęs pasiūlymų. Žinoma, kad taip, kitaip ir būti negali, negi leisi tuščiai laiką ir jūsiškį gadinsiu neturėdamas ko rimtai pasiūlyti. Taigi, mielieji mano, į šį apdovanojimą, kuris suteikiamas už ypatingus nuopelnus ir pastangas, išskirtinį indėlį į mūsų karalystės švietimo, kultūros, mokslo, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros ir kitas sritis, didvyriškus žygdarbius, atliktus Nepriklausomybės kovose, dalyvavimą rezistencinėje ir disidentinėje veikloje, už nesavanaudiškos paramos teikimą karalystės varguoliams siūlau mūsų valdovės skaidriausiosios antrąją pusę. Minutėlę, minutėlę, leiskite viską nuodugniai ir pagrįstai paaiškinti, kodėl čia dabar taip ir kur jau tie nuopelnai jojo, mūsų valdovės skaidriausiosios vyrelio, ir nujojo. Taigi, pradėkime nuo to, jei nebūtų jojo, tai kas atlaikytų visą krūvį, kurį tenka atlaikyti grįžus valdovei skaidriausiajai į savo gūžtelę. Patys suprantate, kad tik ten, namuose, valdovė skaidriausioji atsipalaiduoja ir išlieja per dienų dienas besikaupiantį rūpestį mumis varguoliais. Juk tik jisai žino visas mūsų valdovės skaidriausiosios silpnąsias (žinoma, mes suprantame, kad oficialiai valdovė tokių vietų neturi) vieteles, tad, kai reikia papūsti ar paglostyti, jam tenka tai atlikti, o jei valdovė namuose vyro nuraminama, tai va jums ir nuopelnai karalystei, tuomet visi josios pradėti ar tik sumanyti darbai kaip sviesteliu patepti klojasi.

Kitas dalykas, už ką vertėtų jįjį apdovanoti – tai žygdarbiai, tiesiog rezistencija ir patriotiškumo nuopelnai jam kovojant už nepriklausomybę Sausio 13-osios naktį, pats savo ausimis girdėjau jį pasakojant, kaip viskas vyko. O pagaliau, ar gražu mums, karalystės varguoliams, jei mūsų valdovės skaidriausiosios sakramentas be jokio įvertinimo liktų mūsų visų akyse. Juk nenubiednėsim apdovanoję jįjį. Ir kaip bus gražu jisai ir jinai, tarsi vienos ankšties žirniai, iš tos pačios karalystės, galima bus sakyti, kad nuosavybės teise paveldėtos, ateis abudu rūpintis mumis, įsteigs kokią nors įmonėlę, fabrikėlį, ar šiaip sugalvos, kaip prasisukti mūsuose. Tik pagalvokit, kiek viena valdovė skaidriausioji padarė, o jei abudu stotų, kiek nuveiktų: suklestėtų verslai, švietimas, nes atvyktų daug jaunų žmonių į mūsų karalystę, kur tokis gėris ir santarvė, kultūros židiniu ir net ne židiniu, o visa katiline taptume, apie sportą jau net nekalbu, nes, turėdami naują sporto centrą su užtaisytu baseino dugnu, nuskinsim, ką ten nuskinsim, išplėšim ir surinksim pergales ir įvairiausius apdovanojimus. Tiesiog, mielieji mano, manau, kad ašai suradau patį pačiausią ir verčiausią šiojo apdovanojimo asmenį. Telieka turbūt vėl su Pranute peršnekėti, išsiaiškinti padėties rimtumą ir pasiųsti į tas būstines, kur sprendžiami visi nežemiškai žemiški reikalai. Bet jau kaip pelnytume savo valdovės skaidriausiosios padėką, net jaučiu pirštų galiukais.

Taigi, laiko dar turime, kandidatas aiškus, teliks surinkti iškarpas iš laikraščių ir pridėti prie gausaus jojo nuopelnų sąrašo. Oi tos Joninės ir tie jonai…

Su geriausiai pasilinkėjmais, Jūsų varpininkas

Sveiki visi, mielieji mano. Joninės prašvilpė, nors, tiesą pasakius, mūsuose jų kaip ir nelabai buvo, vis ta korona nelaimingoji koją kišą, bet atsilaikysim. Jaučia mano širdis, kad mūsų valdovė skaidriausioji...