Pažadėjo – patiešijo, netesės – negriešys
Jonė LIEPONĖ
Oi, brangieji, kaipgi tas laikas greitai lekia, kūliais verčiasi, nesustabdyti ir nepasivyti. Va jau šį sekmadienį eisime mudu su senuku į rinkiminę apylinkę už puikų vyruką balsuoti. Na, tikiuosi, už vyruką, bet va diedas mano – balvonas, žilė galvon, velniūkščiai uodegon, sakė, už moteriškę balsuos. Ji jajam labai tinka, sako straina visa tokia, mamą jojo primena, o ir bus mūsų carienei, sako, priešprieša. Tiesiog visur kur – priešprieša. Pasak senioko, veiksmo mūsuose trūksta, o va, kai dvi moteriškės susikibs, oi tai linksma bus ir man, ką jums papasakoti naujo atsiras.
Anądien sėdėjau, saulėgrąžas gliaudžiau ir Tapino laidą stebeilijau. Žiū, kalba lyg ir apie mūsų rajoną, lyg ir ne, pradžios nenugirdau. Du jaunuoliai – Robertas ir Evelina – pasakojo, kad tame rajone, kur jie gyvena, juos vadina išdavikais, o to rajono partijos valdomoje spaudoje apie juos daug netiesos skleidžiama. Jais grasinama, kad jie kitą partiją į rajoną atves, o tada viskas žlugs, mirs rajonas. Žodžiu, rėkia valdžia gvoltu, kad juos puola. Pasakojo jaunuoliai, kad valdžia vienos partijos rankose. Mobilizuoja elektoratą prasilenkdami su įstatymu. Tam politizuoti vaikų darželiai ir mokyklos, visa savivalda jųjų rankose. Jųjų rankose mobilizuotas visas administracinis ir ne tik aparatas. Nuo Savivaldybės specialisto iki Kultūros centro valytojo – visi priklauso partijai arba jai prijaučia, arba priversti prijausti dėl šventos ramybės. Seniūnai skundžiasi, kad nuolatos jiems aiškinama, jei per rinkimus jų seniūnijoje bus blogi rinkimų rezultatai, suprask, ne už tą bus nubalsuota, tai jojo vieton eilėje dar septyni laukia. Net ir malkų gali nuo seniūno negauti, jei nepaklusnus būsi. Tik, kai pasakė, kad apie Vilnijos kraštą kalba, supratau, kad ne mūsų rajono šie jaunuoliai, o kaimyninio. Tik kaip taip gali būti – metodai vienas prie vieno. Dar tie jaunuoliai sako, kad ta vadinamoji vienintelė jų rajono partija prorusiška ir to net nebando slėpti. Jei pas mus tie patys metodai taikomi, suprask, pas mus apie meilę Rusijai dar slepiama?!
Nueinu laukan galvą pravėdinti, nes Tapinas supainiojo, smegenis susuko. Žiū, kažkas prie uždarų vartų mėtosi, lyg maišelis, lyg knyga. Kaip čia taip, juk pašto dėžutę naujutėlę pakabinom su senuku, negi stora knyga, kad netilpo į mūsų naująjį pirkinį. Prieinu arčiau ir ką jūs manote, kaip lapinas gudriu žvilgsniu į mane žiūri vienintelės partijos, vienintelis geriausias kandidatas. Teko susirinkti nuo patvorio, nes neestetiškai jis ten voliojosi. Klausite, ar atverčiau, taip atverčiau ir perskaičiau, ką čia slėpti. Skaityti per tiekos daugybės puslapių nebuvo daug, bet va akims paganyti visko, ko tik nori. Spalvotos, ryškios ir jau ne kartą matytos nuotraukos.
Stabtelėjau ties mūsų valdovės vyro pažadais. Molėtiškiams jis žada uždaromas mokyklas transformuoti į vaikų darželius, jojo teigimu, kaip tai jau Širvintose daroma. Tai ir neaišku, ar jis taikosi į Molėtų mero kėdę, ar į tris rajonus jungiantį Seimo nario mandatą. Jei Širvintos puikiai tvarkosi, tai gal dabartinis Seimo narys visai ir nieko? Ar jis norėjo pasakyti, kad jo žmona puikiai tvarkosi? Tada jis galėtų rekomendacijas pateikti Molėtų merui ir tas be Seimo nario pagalbos viską įgyvendintų. Painiava, ne kitaip.
Širvintiškiams būsimas seimūnas, deja, naujų butų nežada, bet va viešbutį pastatys. Tik, kad tą viešbutį jau yra numatęs statyti vienas iš mūsų rajone gerai žinomų ir mylimų verslininkų. Tai kaip čia dabar suprast, žada tai, kas jau senokai yra numatyta ir siekiama. O va kai pasieks, savaime aišku, ne savo rankomis, sakys: „va, pažiūrėkite, šį pažadą aš įvykdžiau“. Gudriai sumanyta, ne veltui lapino žvilgsnis.
Žodžiu, daug dėmesio skiria jis jau esamai komandai, tai visgi kaip čia yra, į Seimą jis eina ar prie komandos šliejasi. Painu čia viskas, oi painu.
Būkite budrūs, eikite balsuoti aktyviai, brangieji mano skaitytojai, kad nebūtų kaip tai varnai su sūriu, tik išsižiosite ir plest… anei sūrio, anei lapės.
Parašykite komentarą