Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 3 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje.

Ar ne kinai kažkada išmintingai linkėjo nedraugui: „Kad tu gyventum permainų laikais“? Oi, protingi, pasirodo, tie kinai buvo! Dabar, kai miestelyje kasdieną vis naujiena, tai pradedu suprasti šio palinkėjimo esmę ir prasmę. Štai anądien bičiulis grįždamas iš ataskaitinio susirinkimo užsuko paskutinių naujienų ir pertvarkų nupasakoti. Tai tiek prikalbėjo visko, kad jau nežinau, ar galima tuo viskuo ir patikėti. Šit, sakė jisai, kad valdovė energingoji nutarė fontaną įrengti. Jergutėliau, negi vėl viskas kartosis? Juk kažkada, trumpą laiko tarpą arti valdžios būdama jau spėjo fontaną įrengti. Neilgai jisai vandenį švirkštė, labai neilgai. Riogso ir dabar jisai, tik jokio vandenėlio nebešvirkščia, plytgalių ir akmenėlių primėtytas stovi, geresnių dienų laukia. Nebesulauks jau, seniai aišku. Tai gal, sakau, užuot naują „budavojusi“, geriau senąjį sutvarkytų ir srovę paleistų? Būtų ir pigiau, ir protingiau pasielgta.

Ir dar, sakė bičiulis, pažadėjo valdovė per mūsų mareles dar vieną tiltą „subudavoti“. Visai nieko nebesuprantu. Juk esamus dabar tiltus vos pora kilometrų beskiria, patsai anądien, žingsniamatį pasiskolinęs, išmatavau. Tai dabar per vidurį dar vieną pastatysim, ir tiesiu taikymu dėdės Gineso rekordų knygon keliausim. Gal ir nesu visažinis, bet tikrai neteko girdėti, kad kas kilometrą tiltas būtų statomas, tikriausiai pirmi tokie būsim. Tai ir pagalvojau: gal kitaip reikėtų daryti? Gal nestatykim naujo tilto, o sugrąžinkim upę į senąją vagą, mūsų mareles likviduokim? Nereiks tuomet ilgiausio tilto „budavoti“, užteks ir lieptelį nutiesti. Sakot, ką reikės tame buvusių marelių plote daryti? Va čia ir galės valdovės užmojai reikštis. Juk jinai nemėgsta natūralios žalumos, pievelių, senų medžių. Tai galės buvusių marelių plote trinkeles kloti, barkodus, persiprašau – QR kodus, visokius dėlioti ir į kosmosą žinutes siuntinėti. Gal tada ir ąžuolas neklius, galės augti dar šimtmetį. O trinkelėms koksai skirtumas kur gulėti: ar miesto centre, ar buvusių marelių dugne.

Nesuprantu: gėles valdovė labai myli, visokiausias arkas ir kubilus jomis išgražina, bet medžiai ir žolė niekaip neįtinka, vis nori juos užkloti kažkuo. Štai bibliotekos kiemelis. Kai pamačiau ataskaitoje nuotrauką „prieš“, tai net širdį suspaudė: tokia graži žalia pievelė buvo, taip širdį ir akį džiugino. O dabar kas? Apkrovė žolytę kažkokiais ratlankiais – nei pačiam žiūrėti, nei kitam parodyti netinka.

Sutikite, mielieji, mano pasiūlymai tikrai protingi, racionalūs ir taupantys pinigėlius. Pavasaris, kad ir mažais žingsneliais, bet visgi artėja mūsų link. Taip norisi žaluma pasidžiaugti, bet kad nėra josios kur pamatyti – visur tik trinkelės ir akmenėliai visokiausi po kojomis. Tiltą ruošiamės „budavoti“, tai mūsų marelių visiškai nebesimatys per tuos tiltus. O naujas fontanas negi planuojamas tik tam, kad miestelėnai nepamirštų kaip atrodo vanduo? Jei tik jame to vandens bus, nesibaigs kaip su tuo, senuoju, pačios valdovės kažkada sugalvotu ir pastatytu. Be vandens.

Bičiulis mano sakė, kad tos mano nostalgijos žolei, medžiams ir vandeniui visiškai nesupranta ir nepalaiko. Miestelis yra skirtas ne medžiams ir žolei, tam, anot jo, yra pievos ir miškai. O vandeniu galėsime grožėtis naujajame sporto komplekso baseine, ten jo bus į valias. O kuo daugiau tiltų, tuo patogiau norintiems pasivaikščioti, patikino bičiulis. Ir išvis, valdovė žino ką daro ir ateities vizijas ji mato aiškiausiai. Mums, mirtingiesiems, privalu joms pritarti ir vykdyti. Tada ir permainos negąsdins, priimsim jas džiugiai ir gera nuotaika.

Tai va, mielieji, nebežinau, kuris iš mūsų teisesnis ir sveikesnio proto: ašai ar mano bičiulis? Balsuokite, po savaitės aptarsime rezultatus.

Jūsų gamtą mylintis Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 3 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje. Ar ne kinai kažkada išmintingai linkėjo nedraugui: „Kad tu gyventum permainų laikais“? Oi, protingi, pasirodo, tie kinai buvo!...