Prie suskilusios geldos
– Na, kaimynėli, ar jau sugalvojai, ką siūlysi į metų geradario rinkimus? – sutikusi mane susigūžusį nuo šalčio ir žvarbaus vėjo, pračiulbo mano Pranciška.
„Kad tave kur, – pagalvojau, – sustirti baigiu į ožio ragą, o čia jinai tokiu rimtu klausimu užpuolė. Negaliu gi ašai pasirodyti prastai. Juo labiau kad žinau, kokio atsakymo ji tikisi“. Apsimečiau, kad nieko nežinau.
– Tu, tamsuoli, jei ne aš, tai nieko ir nežinotum. Taigi reikia siūlyti žmogų šiam apdovanojimui, o išrinktajam valdovė mūsų visų numylėta įteiks apdovanojimą. Sakau, gal mane galėtum pasiūlyti, na kaip ne kaip aš tau, kaimynėli, neatsisakau padėti reikalui esant. Va jau su Petru sutariau, kad mane palaikytų, Staselė dar žadėjo pritarti šiai minčiai, va dar tu su žmonele. Tai ką manai?
– Gerai, gerai, – numykiau ir nuskūrinau namo, o galvoje jau dėliojosi geradario rinkimų niuansai. Ką čia dar ir begalvoti, aišku kaip dieną, kad geradarė didžiausia ir verčiausia visų esamų ir būsimų nominacijų ir apdovanojimų mūsų valdovė skaidriausioji. Na, kaip be jos, juk nė lapas nenukrenta be jos žinios, nė trinkelė neatgula į savo vietą aikštėje, nė lašas vandens į baseiną neįlaša valdovei neleidus. Kas čia dar per rinkimai? Greičiau čia mūsų valdovės skaidriausiosios ir turbūt jau kilniausiosios gražus gestas mums, prasčiokams – varguoliams, susireikšminti. Taip sakant, pasišildykite ir jūs mano valdžios spinduliuose. Kas gi, sakau, labiau rūpinasi mumis – valdovė ir josios svita. Valdovei paliepus ir jai panorėjus, visi keturiolika kelia rankas ir vieningai linguoja galvas, nutaiso rimtus ir supratingus veidus ir mielai laimina valdovės mintis. Čia juk kaip Baltarusijoje, jau po šių rinkimų jokios opozicijos nebeliko, matyti, kad sektinas mums pavyzdys susiimti ir kituose rinkimuose šimtu procentų valdovei skaidriausiajai svitą padidinti.
Girdėjau, kad yra burbuliuojančių dėl padidintų mokesčių už darželį ir meno mokyklą. Pamanyk tik, negi viską jums reiktų nemokamai pateikti? Toks mokslas yra bevertis, nes, kas pigiai gaunama, yra arba netikra, padirbta, arba sudėvėta, arba iš viso niekam nereikalingas nukainuotas daiktas. O va dabar, kai susimokėsite tinkamai, kad ir dvigubai daugiau, labiau gerbsite ir vertinsite. Galėtų ir dar padidinti, nėra reiklo kožnam, neapdovanotam Dievulio talentu, laiką ir valdiškas lėšas švaistyti. Va dabar tėvas, leisdamas į menus savo atžalą, pats pradžioje geriau įvertins talentus ir pamatys, kad vaikeliui geriau ne į menus gilintis, o sportu užsiimti, juk esame sportiškas miestas, su stadionais, baseinais, treniruokliais, maratonais ir visais kitais pliusais. Be to, sportas mūsuose, kaip už dyką gausis, nei menai ar darželis, va ir taps mūsų miestas sveikuolių ir sporto pasiekimų meka. Jau dabar skiname nemažai laurų, o tuomet, kai talentingi užplūs sporto mokyklą, bus puikumėlis.
Tai ar ne geradarė ta mūsų valdovė, dar ir kokia, kur jau čia tau, miela Pranciška, lygintis. Antai pažiūrėk, buvusi vice, tiek dirbo, tiek stengėsi, tiek rūpinosi ir vaikais, ir menais, ligoninės liftu, bet va, nei jos kas renginiuose sutikdavo, nei kalbų girdėdavo, nei nuotraukose matydavo, ne taip kaip dabartinė, jaunesnė ir mano akiai simpatiškesnė vice. Atrodė, kad kas jau kas, o atsidavimo ir lojalumo jajai, buvusiajai, netrūko, ir kas iš to, jokios geradarės apdovanojimo negavo, o ir karjera pasibaigė tapus kažkokia pavaduotoja. Va ir būk geras ir atsidavęs, pasibaigia viskas kaip toje pasakoje, kur bobulė liko prie suskilusios geldos auksinei žuvelei įkyrėjusi.
Taip vat ir mūsuose geradariai atsiranda, geradariai dingsta, o valdovė mūsų skaidriausioji visiems laikams išliks geradare. Juk ir dabar, ar pilnatis už lango, ar saulė plieskia, ar šalia jinai esti, ar už devynių jūrų, devynių marių josios darbai kalba patys už save ir mums visiems aišku darosi, kad valdovei skaidriausiajai nėra jokių ribų, jos niekas nesustabdys ar sulaikys. Kad tik gera bedarydama mums, menkiems žemės kirminams, jajai užtektų sveikatos ir kantrybės, ištvermės ir išminties. Kita vertus, liksim, neduok, Dieve, kaip ta bobulė prie tos geldos, o vat tada jau bus ne kažkas ir net labai ne kažkas, verčiau jau atiduokim jajai tą geradario metų titulą ir viskas.
Metų geradario titulo irgi nusipelnęs Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą