Tweet

Vėjo pažeisti miškai ir kenkėjai. Kam tvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas?

Vėjovartas (vėjo išverstus medžius) ir vėjolaužas (vėjo nulaužtus medžius) reikia sutvarkyti skubiai, nes gali susidaryti kenkėjų  židiniai. Po vėtros atsiradę dideli kiekiai spygliuočių vėjovartų ir vėjolaužų sudaro palankią situaciją pavojingiems medžių liemenų kenkėjams vabzdžiams, iš kurių ypač pavojingas eglę pažeidžiantis žievėgraužis tipografas. Šie kenkėjai paprastai sėkmingai apsigyvena tik apsilpusiuose ir pažeistuose medžiuose, tačiau, susidarius dideliam kiekiui tinkamo veistis substrato (vėjavartų, vėjalaužų) ir todėl labai išaugus kenkėjų populiacijai, masine ataka jie sugeba įveikti ir sveikus medžius – taip kyla masinio dauginimosi židiniai. Ypač didelį pavojų kelia vėjo suniokoti eglynai, nes eglė yra labiausiai apninkama liemenų kenkėjų ir, esant palankioms sąlygoms, masiniai šių kenkėjų židiniai gali staiga kilti daugelyje eglynų. Pagrindinio eglės liemenų kenkėjo, žievėgraužio tipografo veisimuisi puikiausiai tinka ne tik nesutvarkytos vėjavartos ir vėjalaužos, bet ir vėjo palenktos eglės, kurių dalis šaknų yra pakelta ar nutrūkę.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (29 p.) reikalauja – „Sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).“, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (77¹ str.) perspėja, kad „Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų…“

Patarimai miško savininkams

Pirmiausia tvarkomi vėjo pažeisti eglynai. Tvarkymas pradedamas nuo pavienių vėjavartų, vėjalaužų, baigiama didžiausiuose plotuose.

Miško savininkui, kurio miško plotai yra nuo vėjo nukentėjusiuose rajonuose, reikėtų nedelsiant nuvykti į savo miško valdą ir apžiūrėti ar joje nėra vėjo išverstų, nulaužtų ar stipriai palenktų medžių. Aptikus pažeidimus, reikia organizuoti vėjo pažeisto miško ploto tvarkymą. Jei nėra galimybės visos valdos sutvarkyti iš karto, sanitariniai kirtimai turėtų būti pradėti eglynuose, pirmoje eilėje juose atrankiniais sanitariniais kirtimais sutvarkant pavienes ar nedidelėmis grupelėmis išsidėsčiusias eglių vėjavartas, vėjalaužas, ypač svarbu vėjo padarinius likviduoti sklypuose, kuriuose yra ar anksčiau buvo žievėgraužio tipografo apniktų eglių. Kai bus sutvarkytos pavienės, grupėmis ir (ar) tolygiai medyne išsidėsčiusios eglių vėjavartos, vėjalaužos, vykdomi plyni sanitariniai kirtimus plotuose, kur miškas išverstas, išlaužytas ištisai, pradedant nuo mažiausių (iki 1 ha) plotų. Tik paskutinėje vietoje plynais sanitariniais kirtimais sutvarkomi dideli (virš 1 ha dydžio) išlaužti, išversti eglynų plotai.

Pradėti tvarkyti nuo mažesniu intensyvumu vėjo pažeistų medynų reikia todėl, kad esant nedideliam kiekiui išverstų, išlaužtų eglių, kenkėjai apninka jas visas ir, pasidauginę, išplinta į greta esantį mišką. Kai vėjavartų yra daug (didelis plotas), „neužtenka“ kenkėjų, kad jie apniktų visas vėjo pažeistas egles. Apnikę tik dalį gausių vėjavartų ir jose pasidauginę, kenkėjai vėl apsigyvena tuose pat plotuose esančiose žaliose vėjavartose. Tik nelikus apsigyventi tinkamų vėjo pažeistų medžių – išplinta į aplinkinius miškus.

Sutvarkius eglynus, po to reiktų tvarkyti pušies vėjavartas, vėjalaužas. Sutvarkius pušį, imamasi lapuočių medžių rūšių vėjo sudarkytų medynų. Nuostolinga vilkinti vėjavartų tvarkymą, nes kuo ilgiau išbūna miškuose netvarkoma vėjo sudarkyta mediena, tuo labiau ji praranda savo prekinę vertę: pamėlynuoja, sušunta, ją apninka vabzdžiai, ji sudžiūsta, suskyla, mediena ima pūti. Gendant medienai prarandama dalis pajamų dėl jos kokybės pablogėjimo, o pažeisto miško atkūrimo išlaidos nesumažėja dėl jo tvarkymo vilkinimo. Sparčiausiai genda ir praranda vertę laiku pušies ir beržo mediena, kuo ilgiau delsime juos tvarkyti, tuo didesnius nuostolius patirsime. Didžiausios pajamos gaunamos, kai vėjo sudarkyti medynai tvarkomi neatidėliojant ir paruošta mediena realizuojama šviežia ir nepraradusi kokybės nuo ilgo laikymo.

 Kaip teisėtai tvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas?

Be procedūrų vykdomi:

• atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos (ne vėjalaužos!), taip pat ant žemės gulinčias nulaužtas stiebų dalis – tik tuo atveju, jei medienos neplanuojama patiekti rinkai (parduoti).

Pagal Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką vykdomi (pranešime nurodytu mastu ir sąlygomis):

• atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos – tuo atveju, jei planuojama medieną patiekti rinkai (parduoti);
• atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertamos vėjalaužos – visais atvejais;
• plyni sanitariniai kirtimai – stichinių nelaimių miškuose atvejais (savivaldybės administracijos direktoriui paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl geologinio, meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, kuriuo padaryta žala miškams) – ekstremaliosios situacijos metu ir teritorijoje.

Gavus Leidimą kirsti mišką vykdomi (leidime nurodytu mastu ir sąlygomis):

• plyni sanitariniai kirtimai – visais atvejais, išskyrus stichines nelaimes miškuose; biržės atrėžimo (jei reikia, ir atkūrimo) dokumentus gali paruošti miškininkai specialistai arba miško savininkai, baigę specialius miško savininkų mokymo kursus.

Atrankinis sanitarinis miško kirtimas – kai iškertami pavieniai labai pažeisti medžiai ir sausuoliai, arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą.

Plynasis sanitarinis miško kirtimas – pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus; pažeistas medynas – medynas, kurio skalsumas, iškirtus labai pažeistus medžius ir sausuolius, liktų 0,4 ar mažesnis.

Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti miško kirtimą pagal Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privalo pateikti raštu arba per ALIS pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai.

Privataus miško savininkas, apie ketinimą kirsti mišką informavęs VMT teritorinį poskyrį, kurio kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai, ir per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS negavęs neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio atsakymo arba gavęs suderinimą raštu, gali vykdyti miško kirtimus, Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytu mastu ir sąlygomis.

Leidimai išduodami remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo dokumentais – pažeisto ploto brėžiniu, miško savininko ar valdytojo sudarytu pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, reikalavimus bei po pažeisto medyno apžiūros surašyta Pažyma su išvada dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo.

Tvarkant vėjavartas, vėjalaužas, reikia laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų kirtavietėse ir laikant medieną:

• Visose kirtavietėse spygliuočių kelmų aukštis, matuojant nuo šaknies kaklelio, turi būti ne didesnis kaip 10 cm.
• Visose kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m, išskyrus skirtas medienos kuro ruošai ar kitoms reikmėms, jei jos sukrautos į aukštesnes kaip 1,5 m krūvas, taip pat pavienes šakas (iki 0,1 m³/ha).
• Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).
• Į sandėlius ir lentpjūves, medienos perdirbimo ir kitas įmones, esančias arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio, nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama priimti ir laikyti medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultą nenužievintą medieną (mediena laikoma užpulta kenkėjų, kai po žieve yra gyvų kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).

 ES parama pažeistų miškų atkūrimui

Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui miško valdytojai ir savininkai gali pasinaudoti ES parama. Parama suteikiama, jeigu pažeistas ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta ne mažiau kaip 20 proc. medžių (medžiai negali augti) ir šiame plote reikalingas miško atkūrimas.

Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai adresais, nurodytais interneto svetainėje www.nma.lt

Valstybinės miškų tarnybos informacija.

Vėjo pažeisti miškai ir kenkėjai. Kam tvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas? Vėjovartas (vėjo išverstus medžius) ir vėjolaužas (vėjo nulaužtus medžius) reikia sutvarkyti skubiai, nes gali susidaryti kenkėjų  židiniai. Po vėtros atsiradę...