Pasidalink per Facebook!

Netoli Musninkų, Daubariškių viensėdyje, atradau 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorio Kazio Veikšos anūką Rimantą Veikšą su šeima: žmona Viktorija, sūnumi Domantu ir dukrele Elena. Anūkas, mano nuostabai, palyginti daug žino apie savo senelį. Apie savo vyro tėvuką papasakojo Kazio marti Irena Veikšienė.

Kazys Veikša ne vietinis. Žemaitis. Gimęs Kelmės rajone, Užventyje. Šeima buvo palyginti negausi – tik keturi vaikai. Kazys buvo antrasis, gimęs 1900 metais. Lankė mokyklą. Savanorio pažymėjime parašyta jog raštingas. Tuo galima patikėti, nes, vos sulaukęs šešiolikos metų, pradėjo dirbti Merkinės parduotuvėje pardavėju, o pardavėjas turėjo būti raštingas. Padirbėjęs dvejus metus prekyboje, aštuoniolikmetis Kazys tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tarnybos pradžia buvo Alytuje. K. Veikša tapo liudininku, kai ant tilto per Nemuną 1919 m. vasario 13 d. Alytuje žuvo pirmasis Nepriklausomybės kovų Lietuvos kariuomenės karininkas savanoris Antanas Juozapavičius, pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios armijos dalinių. Dabar tas tiltas pavadintas A. Juozapavičiaus vardu.

1920 metais, pergalingai pasibaigus kovoms už nepriklausomybę, Kazys Veikša po devynerių metų, 1929 m. liepos 31 d., buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvai. Po kovų savanoris iki 1940 metų (iki Lietuvos okupavimo) dirbo pasienio policijoje. Gyveno Sketerių kaime, Širvintų rajone. Kaip policininkas lankė, prižiūrėjo tvarką jam paskirtoje teritorijoje, apeidavo postus, turėjo pavaldinių. Paspirių kaime įsižiūrėjo mergaitę Vladą Stankevičiūtę. Ją ir vedė. 1938 metais gavo devynis ha žemės Šiaulių apskrityje. Ten žemę pardavė, o 22 ha įsigijo Daubariškyje, Musninkų seniūnijoje. Darbštus savanoris pasistatė namą, kuriame įsikūrė su žmona ir dviem sūnumis Edvardu ir Henriku. Sąžiningi ir drąsūs buvo Kazys ir Vlada, nes pavojingu metu išdrįso slėpti žydą. Kolektyvizacijos metais Veikšos, žinoma, neteko savo ūkio. Dirbo kolūkyje. Mirė savanoris Kazys Veikša sulaukęs garbaus amžiaus, 1973 m. sausio 6 d..

Kai Lietuva tapo nepriklausoma, tada ir anūkas atgavo teisę į senelio žemę. Kažkada čia dirbo Kazys, dirbo Edvardas, o dabar Rimantas. Paūgės mažasis Domantas Veikša ir puoselės prosenelio žemę.

Dideli, seni medžiai mena savanorį, kuris juos sodino, dabar ošia jaunajai Veikšų kartai. Jaunieji Veikšos didžiuojasi esantys savanorio palikuoniais, saugo jo relikvijas. Neužmirštas šiuose namuose kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę Kazys Veikša.

Nuotraukos iš asmeninio Irenos Veikšienės archyvo.

Netoli Musninkų, Daubariškių viensėdyje, atradau 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorio Kazio Veikšos anūką Rimantą Veikšą su šeima: žmona Viktorija, sūnumi Domantu ir dukrele Elena. Anūkas, mano nuostabai, palyginti daug žino apie...