Senovinių daiktų istorijos. Kaulinė adata (vaizdo įrašas)
Pašnekėkime apie drabužius, kuriuos dėvėjo mūsų protėviai. Jie buvo tik iš natūralių medžiagų. Augino linus, audė iš kanapių. Tai buvo daugiau vasariniai drabužiai. Bet atėjus žiemai, kiekvienam norėjosi apsirengti šiltais, vilnoniais drabužiais. Iš vilnonio audeklo siuvo marškinius, sermėgas, apsiaustus.
O taip pat mokėjo ir megzti. Megzdavo kepuraites, kojines, pirštines. Tik megzdavo šiomis dienomis neįprastu įnagiu – adata. Tai mezgimo būdas, kuriam naudojami siūlų galai ir adata. Teigiama, kad šis mezgimo būdas yra vienas iš seniausių, nes naudojamas ne vientisas siūlas, o jo galai (dažniausiai apie 2 metrų ilgio). Skandinavijos šalyse toks mezgimas tebėra plačiai naudojamas, o mūsuose adata mezga tik senoviniais amatais besidomintys žmonės.
Adata mezgimui gali būti pagaminta iš įvairiausių medžiagų. Seniau jos būdavo daromos iš kaulo, rago, medžio ar žuvies ašakos. O šiandien parduotuvėse galima nusipirkti metalinių ar plastikinių. Adata mezgimui turi būti buka todėl, kad megzdami nesužeistume pirštų.
Šiuo mezgimo būdu randama numegztų kumštinių pirštinių, kojinių, kepuraičių. Mezgimui naudojamas vilnonis siūlas. O vilnoniai siūlai, kuriuos naudojo, buvo natūralūs arba spalvotai dažyti. Ir dažus gamindavo iš gamtoje atrastų įvairiausių augalų ar kitokių naudotų medžiagų.
Ant mano kelių puikuojasi keletas senoviniu būdu ne virbalais, o adata megztų vilnonių gaminių: kepurėlės, kojinės. Iš esmės tai yra daugybės mazgelių raišiojimas. Tokiu būdu megztas mezginys nebus toks tamprus ir purus kaip mums įprastas, megztas virbalais, o labiau tvirtas ir išlaikantis formas. Tačiau baimintis, kad „nubėgs akis“ tokiame mezginyje, tikrai neverta. Jį sunku, ar beveik neįmanoma net išardyti.
Šiuos šiltus, vilnonius mezginius senovėje puošdavo įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, kojines – spalvota juostele. Kepurėlė papuošta vytine juosta, kita kepurėlė, tamsiai mėlynos spalvos, papuošta žalvarinėmis įvijomis. Tokia kepurėle tais laikais galėjo puoštis turtinga moteris.
Apie mezgimą adata pasakoja Judita Korsakienė – „Vikingų kaimo“ edukatorė, o kaulinės adatos gamybą pristato KU ir VDU istorijos krypties doktorantas Gvidas Slah.
Parašykite komentarą