Šiais metais mūsų savivaldybė įvertinta geriau
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, jau devintus metus iš eilės Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Širvintų rajono savivaldybė kiekvienais metais tai sparčiai krenta, tai vėl pakyla. 2016 metais staigiai kritusi iš 4-osios į 24-ąją vietą, 2017 m. sugebėjusi kilstelėti į 15–16 vietas, 2018 metais vėl nusiritusi žemyn į 18–20 vietas, šiais 2019 metais mažųjų savivaldybių indekse pakilo į 9–12 vietas, kurias dalinasi su Tauragės, Rietavo ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis.
„Kiekvienais metais tyrimo rezultatai įrodo, kad ekonominė laisvė yra pagrindinė prielaida gerovei sukurti. Būtent dėl to indekse didžiausi balai atitenka savivaldybėms, kurios skatina privačias investicijas ir iniciatyvą, užtikrina žmogaus galimybę rinktis, sudaro sąlygas konkurencijai, taupiai ir efektyviai naudoja turimus resursus. Vertiname gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis. Pavyzdžiui, komunalinį ūkį, socialinę rūpybą, biudžeto, turto valdymą, pritrauktas investicijas ir kt.“, – rašoma tyrimo pristatymo įžangoje.
Geram savivaldybių įvertinimui turėjo įtakos ir tai, kaip savivaldybės taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti bei mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetuko pozicijose, išstūmusios Palangos savivaldybę, puikuojasi Druskininkų ir Mažeikių savivaldybės, nesugebėjusios aplenkti jau kelerius metus pirmaujančių Klaipėdos ir Kauno rajono savivaldybių. Mažiausiai 27 taškus šiais metais surinko Ignalinos rajono savivaldybė.
Tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet Širvintų r. savivaldybė surinko 61 balą iš 100. Tai trim balais daugiau nei praėjusių metų tyrime ir jie lėmė, kad savivaldybė reitingų eilutėje pakiltų devyniomis pozicijomis aukščiau.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo rezultatų pristatyme rašoma, kad mūsų savivaldybė geriausiai pasirodė „Transporto“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ „Mokesčių“ bei „Turto valdymo“ srityse. Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Biudžeto“ sritys. Geriau nei vidutiniškai įvertinta „Turto valdymo“ sritis, nes tūkstančiui gyventojų teko 2 192 kv. m savivaldybės patalpų ir pastatų ploto, tai mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (5 258 kv. m). „Mokesčių“ srityje gerai įvertinta, nes praėjusiais metais taikytas žemesnis nei vidutinis pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,5 proc. palyginti su 0,7 proc.), taip pat žema vidutinė verslo liudijimo kaina (31 euras palyginti su 96 eurų vidurkiu). Žemės mokesčio tarifas savivaldybėje siekė 0,85 proc. – vos mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (0,98 proc.).
Nors „Mokesčių“ sritis atrodė geriau, mūsų rajonui vis nepavyksta pritraukti daugiau investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis 2016–2017 m. mažėjo 1,4 proc. nuo 2,2 iki 2,1 mln. eurų, o materialinių – 23,7 proc. nuo 19,4 iki 14,8 mln. eurų. Atitinkamai vienam gyventojui teko 136 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis kone dešimt kart aukštesnis – 1 251 euras) bei 939 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai).
Ekonominio aktyvumo rodikliai taip pat buvo žemesni už vidutinius. Tūkstančiui gyventojų teko 19,5 veikiantys ūkio subjektai (bendras savivaldybių vidurkis – 23,7), išduota mažiau statybos leidimų – 4,8 (vidurkis – 5,3). Tik verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų teko 41,2 – beveik tiek pat kiek vidutiniškai (41).
Žmonių grynoji emigracija iš savivaldybės buvo didesnė nei vidurkis. Mūsų rajone ji siekė 0,7 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai savivaldybes paliko 0,5 gyventojų.
Savivaldybei priklausančios centralizuoto šilumos tiekimo bei daugiabučių administravimo įmonės dirbo nuostolingai. Šios įmonės turėtų dirbti pelningai arba šioms veikloms turėtų būti pasitelktas privatus sektorius. Tai padarius atsirastų daugiau prielaidų konkurencijai ir „Komunalinių pasaugų“ įvertinimas galėtų pagerėti.
„Širvio“ informacija parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo pateiktus duomenis
Parašykite komentarą