Širvintų rajono savivaldybė mažųjų savivaldybių reitinge vėl krito žemyn
Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau aštuntus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Širvintų rajono savivaldybė, 2016 metais nukritusi iš 4-osios į 24-ąją vietą, 2017 m. sugebėjusi kilstelėti į 15–16 ąją vietas, šiemet vėl nusirito žemyn. Šiais 2018 metais Širvintų rajono savivaldybė 18–20 vietas mažųjų savivaldybių indekse dalijasi su Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėmis.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas išliko toks pat kaip ir praėjusiais metais. Pirmoji išliko Klaipėdos rajono savivaldybė, antroji – Kauno r., o trečiojoje poziciją tvirtai išlaikė Palanga.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertintos buvo tos savivaldybės, kurios užtikrina gyventojams galimybę rinktis komunalinių paslaugų tiekėjus, skatina konkurenciją, užtikrina efektyvų ir kokybišką švietimo bei transporto paslaugų teikimą, gyventojų galimybę rinktis gydymo įstaigą. Gerus rodiklius pasiekė tos savivaldybės, kuriose mažiau gyventojų gauna pašalpas ir yra žemesnis nedarbo lygis.
Geram savivaldybių įvertinimui turėjo įtakos ir tai, kaip savivaldybės taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti bei mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet Širvintų r. savivaldybė surinko 57 balus iš 100. Tai tik balu mažiau nei praėjusiais metais. Bet ir tas vienas balas lėmė, kad savivaldybė kristų reitingų eilutėje trimis pozicijomis žemiau.
Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Širvintų r. geriau buvo įvertintos „Transporto“, „Mokesčių“, „Valdymo“ ir „Turto valdymo“ sritys. Čia mūsų rajono savivaldybė iš 100 balų atitinkamai surinko 100, 71, 70 ir 68 balus. Tačiau „Investicijos ir plėtra“, „Biudžetas“, „Komunalinio ūkio“, „Švietimo“ bei „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritys įvertintos prasčiau. Apžvelgsime pagrindines tyrime vertintas sritis.
„Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritis
Prasčiau nei pernai įvertinta „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritis. Šioje srityje buvo vertinami šie 2017 m. rodikliai: nenuostolingai veikusių savivaldybei priklausančių pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) dalis; nenuostolingai veikusių savivaldybei priklausančių antrinės sveikatos priežiūros centrų dalis; gyventojų, registruotų privačiuose PSPC, dalis; natūrali gyventojų kaita – tai skirtumas tarp gimstamumo ir mirštamumo. Taip pat buvo vertinama Socialinę pašalpą gavusių gyventojų dalis 2017 m. ir pokytis lyginant su 2016 m.; būsto šildymo kompensaciją gavusių gyventojų dalis 2017 m. ir pokytis lyginant su 2016 m.; bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų 2017 m. ir pokytis lyginant su 2016 m.; Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių 2017 m. ir pokytis lyginant su 2016 m.; Išlaidų dalis perkant NVO paslaugas nuo savivaldybės skirtos sumos soc. paslaugoms 2017 m.
Ši sritis surinko 41 balą. Tai yra net 11 balų mažiau nei praėjusiais metais, kai mūsų savivaldybė „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ buvo įvertinta 52 balais. „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srities rodiklis yra prasčiausiai įvertinas po „Investicijos ir plėtros“ srities. 2016 tyrimas šią sritį įvertino 43,5 proc., 2015 metais „Sveikatos ir socialinės rūpyba“ Širvintų rajone buvo įvertinta 96,8 b. Šiemet surinkti balai devyniais balais žemesni už vidurkį, kuris mažųjų savivaldybių rodiklių grupėje „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ yra 50 balų. Nors Širvintų rajone užregistruota mažiausia ilgalaikių visų šalies bedarbių dalis (14,4 proc), lyginant rezultatus su kaimyninėmis savivaldybėmis, bet ir gyventojų tankiu pasigirti taip pat negalime. Nors esame kaimynystėje su Vilniumi, mūsų rajonas pagal gyventojų tankį velkasi 40 vietoje tarp mažųjų savivaldybių. Širvintų rajone gyventojų tankis yra 18 žmonių vienam kvadratiniam kilometrui.
„Investicijos ir plėtros“ sritis
„Investicijos ir plėtros“ sritis šių metų tyrime surinko 38 balus. Tai 3 balais daugiau nei praėjusių metų tyrime, bet nuo vidurkio (43,2 b.) vis dar atsilieka 5,2 balais. Tai mažiausias balas iš visų vertinamų savivaldybės sričių. Geriau šioje srityje buvo vertinamos savivaldybės, kuriose pritraukiamos tiek vietinės, tiek užsienio investicijos bei kuriose didesnis ekonomikos aktyvumas. Internetinės svetainės pritaikymas investuotojams ir Konkurencijos įstatymo nepažeidimas taip pat pagerina šios srities vertinimą.
Šioje srityje buvo vertinamas materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, kiekis; tiesioginių užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui; veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 Gyventojų; verslo liudijimus įsigijusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; Savivaldybės internetinės svetainės vertinimas pagal patogumą investuotojui; ar savivaldybė Konkurencijos tarybos sprendimu 2017 m. buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymą bei grynoji migracija – gyventojų migracija ne tik tarp valstybių, bet ir tarp savivaldybių.
„Mokesčių“ sritis
„Mokesčių“ srities vertinimai yra palankūs savivaldybei. Šių metų tyrime „Mokesčių“ sritis buvo įvertinta 70 balais. Nors tai 6 balais mažesnis įvertinimas nei pernai, bet vis dar 20 balų viršijo mažųjų savivaldybių vidurkį, kuris yra 49,7 balai. Šioje srityje savivaldybė krito viena pozicija žemiau ir iš praėjusių metų trečios vietos nusileido į ketvirtąją tarp visų mažųjų savivaldybių. Geriau buvo vertinamos savivaldybės, kuriose nustatyti žemi mokesčių tarifai, nes tai padeda pritraukti investicijas, skatina žmones imtis verslo. Buvo tiriamas: pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifų dydis; koks mokestis buvo taikomas nenaudojamam, apleistam, neprižiūrimam nekilnojamajam turtui; vidutinis fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis; vidutinis žemės mokesčio tarifų dydis bei koks žemės mokesčio tarifas buvo taikomas nenaudojamai, apleistai žemei. 2015 metais „Mokesčių“ sritis buvo įvertinta 100 proc. ir 50,9 proc. viršijo šalies vidurkį.
„Valdymas“
Šioje srityje mūsų savivaldybė šiais metais taip pat patyrė kritimą, kad ir viena pozicija. Iš praėjusiais metais surinktų 72 balų, šiemet pajėgė surinkti 71. Kai praėjusiais lenkė 52 savivaldybes, šiemet jau lenkia tik 48 savivaldybes. Srities vertinimas susidėjo iš biudžeto, turto valdymo bei administracijos vertinimo. Vidurkis – 61,9 balai. Biudžetas įvertintas 4,4 balais žemiau nei vidurkis – 68 balais. Pagal šį rodiklį Savivaldybė į geriausiųjų dešimtuką nepatenka. Geriau vertinamos savivaldybės, kurios skaidriai ir tikslingai naudoja turimas biudžeto lėšas, neprasiskolina ir gyvena pagal pajamas.
Turto valdymas įvertintas 17,7 balais aukščiau nei vidurkis (50,3) ir įvertintas 68 balais. Šis rodiklis taip pat mažesnis nei praėjusiais metais. Geriau vertinamos savivaldybės, taupiai valdančios turimą ir parduodančios tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms savivaldybės funkcijoms vykdyti, nes neefektyvus turto valdymas yra papildoma našta mokesčių mokėtojams. Administracija šiemet įvertinta taip pat prasčiau nei praėjusiais, iš 90 balų šiemet begauta 86. Tai 7 balais aukščiau šalies vidurkio.
Teigiamai įvertinta tai, kad 100 Savivaldybėje esančių pareigybių atitenka nedidelis skaičius automobilių – 11,2.
Prasčiausiai įvertinama tai, kad, kaip bedeklaruotų taupymą, vis tiek Savivaldybės išlaikymui išleidžia didžiausią dalį nuo patvirtinto biudžeto palyginus su kaimyninėmis savivaldybėmis. Širvintų rajono savivaldybė savo išlaikymui išleidžia 11,3 proc. 2017 m. patvirtinto biudžeto, o didesnė savivaldybė – Ukmergės – išleidžia net per pus mažiau. Tik 5,6 proc.
Šioje srityje geriau buvo vertinamos savivaldybės, greitai sprendžiančios gyventojų prašymus bei sugebančios tai padaryti nedidindamos darbuotojų skaičiaus, nes taip užtikrinamas taupus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas.
„Komunalinių paslaugų“ sritis
„Komunalinės paslaugos“ srityje vertinimo vidurkis 2018 m. tyrime visoje šalyje liko 60 balų. Mūsų rajono savivaldybės ši sritis įvertinta 56 balais. Nuo šalies vidurkio pagal šią vertintą sritį rajonas atsilieka 4 balais. Geriau buvo vertinamos savivaldybės, kurios šilumos, vandens, atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo paslaugų teikimą patiki privačiam sektoriui arba teikia nenuostolingai. Taip pat tos, kurios užtikrina galimybę tiekėjus pasirinkti patiems gyventojams ir taip skatina konkurenciją, pigesnį paslaugų teikimą.
„Švietimo“ sritis
„Švietimo“ sritis vertinama prasčiau nei praėjusiais matais. Šis rodiklis 2018 m. buvo įvertintas 57 balais ir tai 8 balais žemesnis įvertinimas nei 2017 m., kai buvo įvertintas 65 balais. 2015 m. tyrime „Švietimo“ sritis mūsų rajone surinko tik 39,4 proc. ir buvo net 5,6 proc. žemesnis nei šalies vidurkis. „Švietimo“ srityje geriau buvo vertinamos savivaldybės, kurios efektyviai naudoja infrastruktūrą bei kuriose moksleiviai pasiekia aukštesnių rezultatų. Buvo vertinami 2017 m. vidutinis valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas; Savivaldybės skiriamų aplinkos išlaikymo lėšų santykis su mokinio krepšelio lėšomis; nevalstybinėse mokyklose besimokančių mokinių (neįskaitant priešmokyklinukų ir ikimokyklinukų) dalis bei Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose vienam mokiniui tenkantis patalpų plotas 2017 m. Paskutinysis rodiklis mūsų rajone palyginus su kaimyninėmis savivaldybėmis yra pats prasčiausias. Širvintų r. savivaldybės mokyklose vienam mokiniui tenkantis patalpų plotas yra 18,9 kvadratinio metro, kai tuo tarpu Elektrėnų savivaldybėje tik 12,6.
„Transporto“ sritis
Šiais metais būtent ši stritis buvo įvertinta geriausiai ir surinko net visus 100 balų. Buvo vertinami šie kriterijai: kokiai daliai viešojo transporto maršrutų buvo skelbti viešieji konkursai; kokią dalį viešojo transporto maršrutų vežė ne savivaldybei priklausantys vežėjai; Savivaldybei priklausančios/-ių viešojo transporto paslaugas teikiančios/-ių įmonės/-ių (jei tokia/-ios yra) nuostolio santykis su apyvarta; ar savivaldybė 2017 m. taikė integracinius transporto sprendimus, tokius kaip galimybė naudotis suderintais maršrutais, vieningu planavimu, vieningu bilietu ir kt.; kokia dalis viešųjų pirkimų, skirtų kelių priežiūros funkcijai įgyvendinti, 2016 m. buvo atlikta atvirais būdais (skelbiami).
Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo rezultatus parėngė Andželika Bagočiūnienė
Parašykite komentarą