Pasidalink per Facebook!

„Širvio“ redakcija dalinasi gautu skaitytojo laišku:

„Sausio 15 d. laikraštyje „Širvintų kraštas“, gulinčiame miesto parduotuvėse, pirkėjų dėmesį patraukė tituliniame lape riebus, storas, kaip ant šilumos tiekėjų duonos riekės užteptas sviesto sluoksnis, straipsnio pavadinimas: „Neįtikėtina: kaip prognozuota, šiluma šalyje pabrango, o širvintiškiai ją sugebėjo atpiginti“.

Prekybos centre „Norfa“ prie spaudos stoviniavo keli pirkėjai, aptarinėdami „džiugią“ naujieną, o vienas pasiūlė perskaityti straipsnį (kaip dabar įprasta, parduotuvėse lyg skaitykloje), kad sužinotų, kiek nuo šiol sutaupys už šildymą. Liko apvilti, pasirodo, širvintiškiai „atpigino“ tik 0,01 ct/ kWh (su PVM), t. y. 0,0001 Eur. Taip ir išsiskirstė žmonės kalbėdami: čia tik rinkiminis šou prieš savivaldos rinkimus. Ir netiesa, kad šiluma visoje šalyje pabrango, o atpigo tik Širvintose. Daugelyje rajonų jau seniai yra žymiai pigesnė negu Širvintose.

Jau seniai visiems žinoma, kad šilumos kaina priklauso, visų pirma, nuo šilumos ūkio priežiūros, kuro kainos ir PROTINGO ŠILUMOS KIEKIO.

Širvintų UAB „Širvintų šiluma“ labiausiai ir trūksta, švelniai pasakius, sugebėjimo, o gal ir proto, svarbiausiai sričiai, lemiančiai šilumos kainą – tai protingo šilumos kiekio pateikimo į daugiabučių namų butus. Ar normalu, jei tik keletą naktų esant aukštesnei minusinei temperatūrai, o dieną lyjant ir esant plius 2–plius 3 C, naktimis, kai žmonės miega šiltuose pataluopse, kaitinama taip, kad butuose temperatūra siekia +24–25 C. Džiūsta nosies ir gerklės gleivinės, sunku kvėpuoti. Perteklinis šilumos pateikimas butams sąskaitas už šildymą taip padidina, kad, gavus atsiskaitymo pranešimus, akys ant kaktos iššoksta – už 56 m2 ploto buto šildymą teko sumokėti 92 eurus (gruodžio mėn). Faktiškai žmonės pajustų išlaidų už šildymą sumažėjimą, jei nebūtų perteklinio šilumos tiekimo butams, o mikroskopinis šildymo kainos sumažinimas reikšmingos įtakos mokamai sumai neturės.

Kad šiluma išleidžiama į orą, kalti ir patys gyventojai. Daugelyje namų neužsandarinti, praviri rūsių langai, atvertos laiptinių ir rūsių durys. Į rūpestingų kaimynų pastabas abejingieji nereaguoja. Kai kurie gyventojai galvoja, jog jie moka už tą šilumą, kuri pateikiama tik į jų butus, ir nesupranta, kad jie taip pat susimoka už šilumą išleidžiamą pro atviras rūsių ir laiptinių duris bei langus.

UAB „Širvintų šiluma“ yra daugiabučius namus administruojanti įmonė, kuriai gyventojai moka nemažus mokesčius (ir administravimo). Laikas pakelti užpakalius nuo minkštų kėdžių, rengti susitikimus su gyventojais, aiškinti, kaip galima taupyti šilumą. Sakysite keista, bet patikėkite, dar ne visi supranta, kad atviros laiptinių durys ir atviri langai – didelis šilumos išeikvojimas. Apie tokius netvarkingus namus šilumos įmonę galėtų informuoti darbuotojas, kontroliuojantis karšto vandens skaitiklių rodmenis. Beje, kalbant apie kontrolierius, norisi pasakyti, kad, atėjus į butą, kultūringa būtų pirmiausia paklausti, ar galima įeiti į vonią ar tualetą.

Mokėjimo pranešimuose už įvairias paslaugas net 12 punktų, jų vis daugėja, atsiranda naujų ir, tikriausiai, dar ne pabaiga. Pvz., karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis – koks tas aptarnavimas? Skaitiklių rodmenų nurašymas – tai nėra aptarnavimas. O jei skaitiklis sugedo, tai jį pakeistų ir galėtų paimti vienkartinį mokestį. Dabar mokame kiekvieną mėnesį už nieką. Arba mokestis už butui priskirtą šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (kitaip už gyvatuką) 9,07 euro. Tai sena problema, kurios metų metais niekas nesprendžia – už vonios kambario ploto šildymą imamas dvigubas mokestis, nes jos plotas priskaičiuotas prie bendro buto ploto šildymo. Kiekvieną savaitę per televiziją vyksta 3 min. agitacinė laid dėl namų renovacijos. Žmonės jos jau bijo kaip velnias kryžiaus, ypač po to, kai pastaruoju metu išaiškinti atvejai, kai pastatai apšiltinami neatitinkančiomis reikalavimų aukštesnio degumo termoizoliacinėmis plokštėmis (Santariškių klinikos, vaikų darželiai). Pastatui užsidegus, gaisras nekontroliuojamas. Arba kai šiltinamoji medžiaga neužtinkuojama, o pridengiama įvairiomis dekopratyvinėmis plokštėmis, pro kurių tarpus laisvai vaikšto oras, įnešdamas pavojingus, mums nematomus, mineralinius plaušus į gyvenamą aplinką – kambarius. Arba naujausias laikraštyje „Vakarų ekspresas“ aprašytas įvykis apie Klaipėdoje po renovacijos byrančias namo sienas. Vyriausybė pati eina lengviausiu keliu, stumdama prievartinį buldozerį, negalvodama apie žmonių saugumą ir sveikatą, pasmerkdama žmones dešimttūkstantinėms skoloms bankams ir vėl naujai renovacijai po 5–10 metų (namo atnaujinimo darbams suteikiama 5–10 metų garantija).

Žurnalistui Arūnui Marcinkevičiui pasiteiravus, „ar susiduria renovuotų namų savininkai su netolygiu namo šildymu, kai vienas šąla, o kiti atvirkščiai – kaista ir visi kartu gauna dideles sąskaita už šildymą?“, Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, turintis didžiulę patirtį renovacijos ir daugiabučių namų priežiūros srityje, atsakė: „Savaime namo renovacija šios problemos neišsprendžia. Reikia sutvarkyti šildymo sistemą“. Jo teigimu, geriausiai pertvarkyti esančią sistemą, pvz., įrengti kolektorinę šildymo sistemą. Kita priemonė – įdiegti daliklinę šilumos apskaitos sistemą, kai kiekvienas buto savininkas padengia savo šilumos išlaidas. Tokią priemonę remia valstybė, padengdama 30–40 nuošimčių išlaidų.

Ir tik tada, kai į gyventojų butus bus tiekiamas protingas šilumos kiekis, o patys gyventojai už šilumą mokės tiek, kiek kiekvienas suvartoja, galėsime pasakyti, kad šiluma tikrai atpigo. O dabar toks simbolinis kainos sumažinimas, nesprendžiant esminių problemų, tai tik rinkiminis šou.“

Skaitytojo pavardė redakcijai žinoma

„Širvio“ redakcija dalinasi gautu skaitytojo laišku: „Sausio 15 d. laikraštyje „Širvintų kraštas“, gulinčiame miesto parduotuvėse, pirkėjų dėmesį patraukė tituliniame lape riebus, storas, kaip ant šilumos tiekėjų duonos riekės užteptas sviesto...