Skambėk, pavasarėli
Tai ką, mielosios ir mielieji, pavasarėlis. Sulaukėme šventos dienelės ir saulelės išsiilgtosios spindulėlių. Oi kaip širdis džiaugiasi nuplėšus paskutinį žiemos kalendoriaus lapelį. Dar yra šansų, kad bulbelas pasisodinsiu, kad ir šviežių sulauksiu. O jau gamta, kad pavasarėja, tai net pavydu žiūrėti: paukšteliai danguje siaudžia, giesmeles savo trelėmis jau suokia, pats savo ausimis vyturėlį girdėjau, o augalija tik stiebiasi, tik veržiasi į šviesą. Sakau, mielieji mano, ta politika visai akis ir ausis buvo užėmusi, kad nebemačiau, kas aplinkui dedasi. Nusprendžiau šįkart nuo jos atitolti, pagaliau ir įstatymas draudžia šią savaitę labai jau agitacija užsiiminėti, o ir ką čia priagituosi, jūs patys viską žinote ir matote.
O pavasaris turtingas gražiausiomis šventėmis: ir šventomis Velykomis, ir Motinos diena, ir Kovo 11-ąja, ir Kovo 8-ąja, o kur dar ne tokios populiarios šventės, o gimtadieniai… Mano brangiosios, tai jubiliejus šiemet. Bet ką ašai čia, suskystėjau, matyt pavasario saulutė bus pasidarbavusi. O, antai ir mano Pranutė, jau ką nugirdusi atbilda, oi tu, pavasari išdykėli, plaukus paleidai, kelnes sijonais pakeitei. O Pranutė iš tikrųjų su žinia tekina, pasirodo, kad naujas baseinas mūsuose jau beveik tyvuliuoja ir lankytojų beveik laukia. Jai matai anūkas per internetą parodė. Kodėl beveik, ogi todėl, kad dar ne, tik vamzdžius tikrina, kad nebūtų kaip naujame socialiniame būste: vis trūkdavo ir pastatą semdavo.
Pranutei baseinas nelabai reikalingas (net visai nereikalingas), plaukti nemoka, bet va burbuliukų malonumais mėgsta pasilepinti. Josios amžiną atilsį vyrelis net namuose vonioje bandė „džiakuzint“. Negerai baigėsi: remontą kaimynams ir sau, žinoma, reikėjo daryti. Taigi sakau aš jai, koks baseinas laukia, jei aplinkui pastatą apkasai, o ant langų užuolaidos celofaninės plevėsuoja. Dar daug reikalų. Čia man labiau panašu į reklaminį, priešrinkiminį triuką pranutėms ir staselėms pamaloninti. Va išrinksite ką reikia ir vandens į baseiną prileisime. Vat už tai ir laksto moteriškutės laukais, palaidais plaukais besimaudydamos svajonėse.
Pranutė piestu. Viskas man negerai, pasidžiaugti nemoku, galėčiau su žmona romantiškai baseine vakarą praleisti, va, kad ir Moters dienos proga.
Ėmiau mąstyti ir įsivaizduoti, ką čia ta Pranutė suokia, kaip tas vyturėlis danguje. Sėdime mes su žmonele baseine, „džakuzėje“, burbuliuoja aplinkui ir ne mes vieni, va čia ir Pranutė su nauja simpatija turškiasi, aplinkui tulpių jūra, ant sienos šviečia užrašas „Su Kovo 8-ąja“, mūsų valdžios paliepimu visoms moterims nemokamas masažas ir taurė mineralinio, žinoma, bei sveikinimas su aukščiausiosios parašu. Moteriškės tik klega, it gulbės Širvintų mariose, o miesto centre ant vandeninės estrados, šalia Širvintos skulptūros, pučiamųjų orkestro pasirodymas – gyva muzika, o konferancjė dovanoja moterims tulpes ir padėkas vyrams, kad rūpinasi savo antrosiomis pusėmis.
Naujasis tiltas per marias išpintas įvairiais žiedais, o pliaže šviečia neoninės švieselės „Jums, moterys“. Supranti, kad visas tas gėris kovo 8-osios proga ir, jeigu kas prieš, tai reiškia, kad tu prieš moteris ir tuos architektūrinius stebuklus, kultūrines šventes, žodžiu, „byški“ ne taip matantis pasaulį, kaip yra, o tokiems mūsuose nevieta, tokius ištremti už mūsų karalystės ribų be pasigailėjimo…
Brr, nupurtė mane pavasarinis šaltukas, kas per nesąmonės, kad tave kur tą Pranutę. Prišneka, priburia, o tu, žmogau, paskui vaikštai pasimetęs, neskirdamas kur čia tiesa, kur čia priešrinkiminiai triukai. Va taip suvedžioja ir supainioja mus, žmogelius. Reikia šventes švęsti, reikia moteris savas mylėti ir gėles dovanoti, reikia ir atsisijoti kas tiesa, o kas tikra tiesa: atliekų perdirbimo gamykla šalia miesto – tikrovė ar mitas, grėsmė ar tik scena pasirodymui, o kova su menamais priešais – kova už esmines vertybes ar kova dėl kovos?
Matyt ilgas bus pavasaris, nes kovo pirma diena buvo beveik be saulės ir šilumos, su sniegu ir šlapdriba. Panašiai ir su mumis tikriausiai eisis, po labai mažą žingsnelį keisimės ir pelus nuo grūdų mokinsimės skirti. Bet vis tiek pavasaris ateis, koks toks ar anoks, bet kitaip nebus. Taip ir mes susiprotėsim ir šventes švęsti pradėsime ne dėl to, kad kažkas liepė, ar iš baimės, o dėl to, kad tikrai linksma ir gera švęsti, o visos padovanotos gėlės ir padėkos bus tikros ir iš širdies, nekreipiant dėmesio į paklusnumą ar politinį lojalumą.
O visgi pavasaris – geriausias metų laikas, kai grįžta pauščiai, kai ima žalti gamta ir sušyla oras. Visiems tokio pavasario širdyje ir gyvenime, kad prasikaltų naujas noras gyventi kitaip, kvėpuojant visa krūtine ir žiūrint plačiai atvertomis akimis bei matant tikrą vaizdą.
Pavasariškai nusiteikęs Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą