Pasidalink per Facebook!

Socialinis verslas – tai tarpinė grandis tarp pelno siekiančios komercinės įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios socialine veikla. Būtent todėl kuriant pirmąjį Lietuvoje Socialinio verslo plėtros įstatymą reikia apgalvoti tiek niuansų: kad šiuo verslu galėtų užsiimti įvairių tipų organizacijos, kad tai leistų joms išsilaikyti ir kad į paramą socialiniam verslui nepretenduotų tie, kurie apie gerus darbus gali tik gražiai pakalbėti.

Lietuvos socialinio verslo asociacija ir viešoji įstaiga „Geri norai LT“ šią savaitę subūrė kelių ministerijų, „Verslios Lietuvos“ atstovus, svečius iš Kanados ir Latvijos ir socialinio verslo bendruomenę Lietuvoje, kad atsakytų į klausimą – ko siekiame šiuo naujuoju įstatymu?

Socialinė ekonomika ir socialinis verslas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. 2015 metais Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija po ilgų diskusijų patvirtino Socialinio verslo koncepciją, kurioje apibrėžti pagrindiniai socialinių verslų veiklos principai. Iki šiol sunku pasakyti, kiek Lietuvoje yra socialinių verslų – nėra aiškių kriterijų, teisės aktų bei socialinių verslų duomenų bazės. Socialinis verslas mūsų valstybėje yra nauja sritis, kurią reikia plėtoti, nes ji svarbi bendram ekonominiam augimui. Šio tipo verslas ne tik atitinka darnaus vystymosi principus, bet ir savo veikla sprendžia atskiras socialines problemas, yra draugiškas mus supančiai aplinkai, žmonių sveikatai. Todėl aplinkos socialiniam verslui gerinimas, socialinio verslumo skatinimas yra svarbus valstybės uždavinys.

Birželio 30-ą dieną vyko diskusija ir konsultacijos su visuomene dėl socialinio verslo įstatymo plėtros. Renginio metu taip pat pasisakė ir užsienio šalių atstovai, kurių šalyse socialinio verslo įstatymai jau veikia: Kanados laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Richardas Martinas Nielsenas ir Latvijos socialinio verslo asociacijos vadovė Madara Ūlandė.

Kanados ir Latvijos patirtis: mokestinės lengvatos ir atskira įmonės veiklos forma socialiniam verslui

Pasak R. M. Nielseno, Kanadoje socialiniams verslams taikomos mokestinės lengvatos, egzistuoja daug skirtingų įmonių formų. Kita vertus, kiekvienas norintis gauti šias lengvatas iš valstybės turi turėti aiškiai išdėstytą socialinę misiją ir kasmet atsakingai institucijai pateikti ataskaitas – ką nuveikė jos siekdamas. Šio tipo verslai Kvebeke uždirba 47,8 milijardus dolerių metinių pajamų, juose dirba 220 000 darbuotojų.

Kaimyninėje Latvijoje socialinio verslo įstatymas buvo priimtas 2017-aisiais. Latvijos politikai nusprendė, jog socialiniu verslu galės užsiimti tik ribotos atsakomybės bendrovės, papildomai užsiregistravę kaip socialinis verslas. Tokios taisyklės užkirto kelią šio tipo verslu užsiimti nevyriausybinėms organizacijoms.

Ką M. Ūlandė patartų Lietuvai, dar tik kuriančiai savo socialinio verslo plėtros įstatymo punktus?

„Svarbiausia, jog būtų valstybinė institucija, atsakinga už įstatymo įgyvendinimą. Ne tik formaliai, tačiau iš tiesų sektų socialinių verslų progresą ir turėtų tam skirtą biudžetą. Iš kitos pusės, šalyje turi būti ir stiprių aktyvistų, socialinių verslininkų. Jie turi nuolat stumti į priekį, siūlyti, ką galima patobulinti. Tam tikslui ir buvo įkurta Latvijos socialinio verslumo asociacija“, – savo pranešimą pabaigė M. Ūlandė.
„Turime potencialo, kuriam toliau vystytis reikalingos tinkamos sąlygos.“

Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų mokslininkai, vadovaujami dr. Renatos Matkevičienės, neseniai užbaigė socialinio verslo galimybių Lietuvoje tyrimą. „ Tačiau vien tik įstatymo, net ir lydimo socialinio verslo skatinimo sistemos, nepakanka. Atliekant tyrimą, vienas iš tyrime dalyvavusių pašnekovų pareiškė: „Mums nereikia lengvatų, mums reikia darbo!“ Labai svarbu – kad būtų rinka socialiniams verslams, – kalbėjo dr. Marija Stonkienė. – Jei rinka yra mažai moki, verslui joje dirbti yra didelis iššūkis. Viešosios paslaugos – šiuo metu pagrindinė galimybė socialiniam verslui Lietuvoje sustiprėti. Atlikdami tyrimą atradome, kad nors neturime socialinio verslo kaip tokio, tačiau turime labai aktyvių žmonių. Turime potencialo, kuriam užauginti reikalingos geros sąlygos.“

Socialinio verslo plėtros įstatymas jau keliauja per Seimo komitetus, tačiau VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė mano, kad šiame etape labai svarbu laiku atsakyti į klausimą, ar tikrai būsimu teisės aktu prisidėsime prie socialinio verslo skatinimo, Visuomenės supratimo apie jo naudą, pridėtinę vertę, poveikį socialinei ekonomikai.

„Manau, teisėkūros procese labai svarbu aiškiai įsivardinti, koks yra teisės akto tikslas, ko mes siekiame ir kaip sukurtas teisinis reguliavimas paveiks visuomeninius santykius. Ne kartą su socialinio verslo ekosistemos dalyviais diskutavome, kokios šalies praktika būtų pati geriausia. Ar tikrai mums svarbu tik apibrėžti, kas yra socialinis verslas, ar tik sukurti prielaidas lengvatoms?“– kalbėjo I. Juozapavičienė.

Dabartiniame Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte daug neatsakytų klausimų ir suvaržymų

Iki renginio, birželio 12–29 dienomis visi norintys galėjo dalyvauti viešoje apklausoje apie Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą. Didžioji dalis apklausos dalyvių nurodė, jog įstatymo projekto atskiri straipsnis nėra tinkamai suformuluoti ir kelia daug sumaišties bei suvaržymų.

„Turime siekti dialogo, tarpusavio supratimo ir susikalbėjimo. Kai nesikalbame, to pasėkoje kyla įvairūs nesusipratimai, įstatymai priimami jų neišdiskutavus tarp skirtingų pusių. Sveikinu Lietuvos socialinio verslo asociacijos iniciatyvą skatinti šį dialogą, kaip turėtų atrodyti šis įstatymas, kad socialinis verslas Lietuvoje galėtų sėkmingai vystytis ir toliau kurti pridėtinę vertę visuomenei“, – sakė viena iš renginio organizatorių, viešosios įstaigos „Geri norai“ atstovė J. Ribinskaitė-Glatzer.

„Džiaugiuosi pradėdama vadovauti Lietuvos socialinio verslo asociacijai (LISVA) kaip tik tokiu momentu, kai naujai formuojasi teisinis socialinio verslo reglamentavimas, – sakė naujoji asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė. – Kartu su partneriais, valstybinėmis institucijomis, verslo ir mokslo atstovais kursime ir toliau stiprinsime socialinio verslo ekosistemą. Šiais metais planuojama aktyviai bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir teikti siūlymus dėl socialinio verslo įstatymo. Bus skirtas ypatingas dėmesys Visuomenės informavimui ir diskusijoms šioje srityje dirbančiomis organizacijomis visuose Lietuvos regionuose“.

Lietuvos socialinio verslo asociacija, įkurta 2018 m., yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti 18 narių. Asociacija prisiima lyderio vaidmenį ir atsakomybę siekiant pagerinti socialinio verslo aplinką bei didinti socialinių verslų konkurencingumą, plėtrą.

Socialinis verslas – tai tarpinė grandis tarp pelno siekiančios komercinės įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios socialine veikla. Būtent todėl kuriant pirmąjį Lietuvoje Socialinio verslo plėtros įstatymą reikia apgalvoti tiek niuansų:...