Sprangūs blynai
Jūsų Varpininkas
Sunkus kampininko gyvenimas, oi, sunkus… Žinoma, geriau nei pakrūmėj, bet ne savo namai, tai ir ne savo. Patyliukais planuoju kurti projektą (o kad aš tokį darbą sugebu, jau žinote) ir gauti lėšų varpinės statybai. Nuosavos varpinės, kad jokios optimizacijos manęs iš vietos nepajudintų. Sakote, nieks taip paprastai neleis tokio švento pastato statyti, be to, kam parapijai antra varpinė. O ji ne parapijai, ji – man, Varpininkui. Ir jums, mielieji mano parapijiečiai, tiems, kurių balsą tik mano varpo pagalba kas nors gali išgirsti. Nesvarbu, kur valdžia skirs statybos vietą, kad ir miško vidury – varpo balsas toli aidi. Kas turi ausis, išgirs. O kas nesiklauso, tai ir šalia stovinčio negirdės, nepadės jokie varpai. Taigi, mielieji, jei esate neabejingi varpo šauksmui, prisidėkite prie statybos, kurkime savo Varpinę, kad mūsų balsas būtų girdimas.
Užsiplepėjau. Projekto dar nėra, statytojų – savanorių irgi. Kaip sako išmintingi žmonės, nėr ko dalintis nenušauto briedžio. Ne apie tai ir kalbėti norėjau, šiaip išsprūdo. Taigi, praėjusį sekmadienį (čia jums pavėluotai pasakoju, nes aną savaitę Pranė buvo vietą užgrobusi) nuėjau į Užgavėnių šventę miesto centre. Girdėjau, kai kurie stebėjosi, kodėl švenčiame ne antradienį, o aš tai nė kiek. Jau seniai sakiau, kad valdovė visas šventes pagal savo kalendorių koreguos. Ir buvau teisus, patys matote. Ėjau ne Morės pamatyti, juolab deginti. Fui, ne. Ėjau riebių blynų prisikirsti. Pra…na, mano buto šeimininkė, blynų nekepa, atseit, figūrai kenkia (chi,chi, chi, lyg dar nepakenkta būtų), o aš taip mėgstu blynus. Anuomet, na, prie ankstesnių, tų, netikusių, valdovų, būdavo tiek blynų, nė nežinai prie kurių pulti. Visi tik siūlo, vaišina, o jau man, kaip garbingai personai, inteligentijos elito atstovui, tiesiog brukte bruka: „Gerbiamasis, prašom tų, o gal geriau anų, ne, geriausia tai va, tų“. Galva apsisukdavo. Privalgydavau ir dar namo parsinešdavau. Galvojau, ir šiuokart taip bus: ir pilvą pritutinsiu ir dar Pra… na, savo geradarei parnešiu, sugundysiu vieną kitą sušveisti. Juk Užgavėnės, blynai už dyką. Taigi, atėjau, žiūriu andainykštės kepėjos dykos vaikšto, į Morę spokso, apie kepimą nė negalvoja. Žiū, stovi kažkokios bobos, pamiršau vardą, klėtis ir blynus siūlo. Bet ne taip kaip anksčiau – imk ir valgyk. Ne, vienas blynas – vienas euras. O jei storesnis išėjęs, tai ir pusantro trauk. Jergulėliau, iš kurgi darbo biržos klientui tokį pinigą gauti? Patyliukais galvoju, kad tų klientų, matyt, daugiausia ir buvo, nes prie tos bobšės (vis dar neatsimenu vardo) klėties minios nesibūriavo, blynų nereikalavo. Kaip čia dabartės yra? Ar aš pražiopsojau momentą, kai mūsų gyvenimo lygis pakilo, ar valdovė iš savo sosto aukštumų nemato tikrovės? Kad galėtume mokėti po eurą už blyną, neužtenka pakviesti kažkokios bobos (na, koks jos vardas, po galais?) klėties. Reikia ne optimizacijas ir reorganizacijas begalines vykdyti, o vargo žmogeliams darbo parūpinti. Ne žadėti, o tikrai padėti. Galų gale, sakau, jei eilinių moterėlių kepami blynai valdžios ponių išlepintiems gomuriams neįtinka, tai gal reikėjo vietines klėtis statyti? Galgi jos iškeptų blyną už puseurį, visgi savas kraštas, neplėštų devynių kailių?
Kas darosi, mielieji? Net šventes iš mūsų atima, pagal sostinės standartus švęsti liepia ir sostinės klėtims savo varganus euriukus atiduoti ragina. Na, jau ne. Alkanu pilvu (atsimenate, anksčiau tokias šventes organizatoriai pavadindavo „Linksma širdžiai, gardu pilvui“?) eidamas namo už paskutinius sugraibytus centukus nusipirkau bulvių ir užgavėjau prideramai: gausiai, riebiai ir skaniai. Ir pigiai, štai kas svarbiausia. Lai tuos eurinius blynus valgo tos, kurių algos „už nepakeliamą krūvį“ neproporcingai rajono biudžetui padidintos. Skanaus, gerbiamos ponios, geros jums Gavėnios.
Galvojau, kad sekmadienį tų importinių blynų prisišveitusios valdžios ponios jau iki pat Velykų į juos nė akies krašteliu pažiūrėti nenorės. Blogai galvojau. Patikimi šaltiniai pranešė, kad pirmadienį valdovė sukvietė visus klerkus „ant kilimėlio“ ir įsakė antradienį darban su blynų kalnais atvykti. Nepaklusniųjų, sakė, laukia nemalonumai. Taip, disciplina ten, Savivaldybėje… Kadangi praėjo savaitė ir niekas neatleistas, matyt, prinešė blynų apsčiai. Kažin, ar valdovė irgi nešė, ar tik vaišinosi? Atsakymą istorija nutyli…
Taip, mielieji, tikiuosi ir jūs Gavėniai pasiruošėt, blynų prikirtot. Lauksime šv. Velykų, o su jomis ir atgimimo. Iki kitos savaitės!
Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą