Naujausios žinios

Susitikimas su Šventuoju Tėvu – pakylėjimo akimirka

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 26 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame šių metų numeryje.

Prie Aušros Vartų rugsėjo 22 d. popietę popiežiaus laukė Širvintų globėjų draugijos nariai drauge su daugiavaikėmis, globojančiomis vaikus, įvaikinusiomis ar juos ketinančiomis įvaikinti šeimomis, našlaičiais ir ligoniais. Nariai labai džiaugėsi gavę kvietimą ir sulaukę dėmesio iš pasauliui svarbaus ir garbaus asmens – popiežiaus Pranciškaus.

Į susitikimą važiavo kuo anksčiau, kad rastų vietą kur atsistoti ir iš arti pamatyti Šventąjį Tėvą Pranciškų. Patys mažiausieji žinojo, kad susitiks su „BALTUOJU DĖDE“, kurį nuolatos rodė šeštadienį, rugsėjo 22 d., per LRT televiziją.

Atvykę anksčiau nesigailėjo. Greitai pateko į Aušros Vartų gatvę, rado vietos netoli prie įėjimo į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią. Vaikai lipte prilipo prie atitvarų, žioplinėjo, kur tas „BALTASIS DĖDĖ“. O jo kaip nėr, taip nėr. Vėliau vaikai suskubo į edukacinius užsiėmimus greta esančioje Šv. Teresės bažnyčioje. Kas piešė, kas žaidė, kas giedojo giesmes ir mokėsi šūkius popiežiui pasveikinti, kas sėdėdami ant sėdmaišių stebėjo tiesioginę LRT transliaciją.

Suaugę lauke nenuobodžiavo – klausėsi Dominyko Vyšniausko, Marijos Villar de Rohde, choro „Adoramus“ atliekamos muzikos. Vėliau meldėsi Gailestingumo vainikėlį kartu su Katedros aikštėje popiežiaus laukiančiu jaunimu. Buvo meldžiamasi net penkiomis kalbomis.

Laukdami popiežiaus, dar susipažino su Aušros Vartų istorija. Koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža papasakojo apie šv. Jono Pauliaus II apsilankymą Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, žiūrėjome archyvinius vizito kadrus.

Pagaliau atėjo laukta akimirka – Šventasis Tėvas nuo Rotušės pusės ėjo pėsčiomis sveikindamas ir laimindamas susirinkusius tikinčiuosius. Prie Aušros Vartų Popiežius priėjo prie ligonių bei neįgaliųjų ir įžengė į Gailestingumo Motinos koplyčią. Koplyčioje jo laukė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Popiežiaus palyda.

Po trumpos maldos tyloje Šventasis Tėvas atsisuko į žmones gatvėje ir tarė susirinkusiems: „Ši Motina <…> yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. <…> Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę sutikti Dievą.“

Popiežius kalbėjo, kad kai mes užsidarome savyje iš baimės, „kai statome sienas iružtvaras, galiausiai užkertame kelią Jėzaus Gerajai Naujienai, kuri istoriją ir gyvenimą veda pirmyn“. Jis ragino eiti kartu ir su džiaugsmu atrasti brolystės vertę. Kviesdamas į rožinio maldą, Šventasis Tėvas paragino kurti „Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą.“ Baigęs kalbą, Popiežius persižegnojo ir drauge su visais lietuviškai kalbėjo rožinio trečiąjį džiaugsmo slėpinį „Gimimas“. Meldžiantis buvo prašoma džiaugsmo, vilties ir taikos Lietuvai ir visam pasauliui. Drauge rožinį kalbėjo trys našlaičiai, trys neįgalieji, keturis vaikus globojančių šeimų nariai.

Po rožinio Popiežius, žvelgdamas į Marijos paveikslą, lotyniškai perskaitė maldą Aušros Vartų Dievo Motinai. Popiežius Pranciškus prie paveikslo padėjo dovaną ir palaimino naują švč. Mergelės Marijos karūną, nukaldintą iš tikinčiųjų suaukotų votų. Taip pat jis suteikė palaiminimą visiems susirinkusiems. Šventasis Tėvas išvyko papamobiliu į Katedros aikštę, kur jo laukė jaunimas.

Pakalbinti draugijos nariai globėjai Sigitas ir Laura pasakojo, kad labai laukė susitikimo su popiežiumi. Be to, tikėjosi, kad Šventasis Tėvas prie jų sustos ir pakalbins. Taip ir atsitiko. Popiežius sustojo prie Sigito mamos globėjos Valdos, laikančios anūkę Mortą. Popiežius paglostė mažylę, pakalbino ir norėjo paimti ją ant rankų, bet mergytė lipte prilipo prie močiutės. Popiežius tik nusišypsojo, palaimino ir tęsė savo kelionę.

„Labai norėjau, kad popiežius Pranciškus paimtų ant rankų mažąjį globotinį Anatolijų, nes jam labiausiai reikia stebuklo, – kalbėjo susijaudinusi globėja Laura. – Nustebino mūsų mažoji dukrytė. Tuo metu, kai popiežius iš koplyčios balkono kreipėsi į minią, ji surezgė labai sklandų sakinį: „Baltas Dėdė žiūri į mane.““

Globėja Valda džiaugėsi, kad galėjo iš arti pamatyti popiežių, su juo melstis, kad net valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė laukė Šventojo Tėvo koplyčioje. „Ministrus pasitinka ministrai, prezidentus – prezidentai, o kai atvažiuoja Šventasis Tėvas, visa Lietuva suskubo jo pasitikti. Pats nuostabiausias ir prasmingiausias istorinis įvykis, – kalbėjo keturių berniukų globėja Valda. – Džiaugiuosi ir jaučiuosi pakylėta, kad atvykau ir tapau istorijos dalimi. Juk geriau vieną kartą pamatyti, ilgai prisiminti ir kitiems pasakoti, negu šimtą kartų apie šį įvykį skaityti.“

Valdos globotinis Dmitrijus pasakojo, kai popiežius Pranciškus paglostė jam galvą, širdis spurdėjo krūtinėje.

Globėja Andželika apgailestavo, kad dėl ligos ne visi draugijos nariai galėjo dalyvauti susitikime su Šventuoju Tėvu. Be to, ji pati nemėgsta masinių renginių. „Jei ne pažadas marčiai, tikriausiai manęs nė kvapo ten nebūtų, nes teko namuose su tėčiu palikti sergančias mažyles, – atviravo globėja. – Tačiau dera pripažinti, kad buvo smagu matyti, kaip žmonės džiaugiasi, kaip tikisi, kad maldoje įvyks stebuklas.“

Širvintų rajono vaikų globėjų draugijos informacija

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*