Naujausios žinios

„Už“ ar „Prieš“ saugią Lietuvą?

„Širvio“ redakcija

Tūlas esame girdėję ar per televiziją, ar per radiją reklamą, agituojančią tapti atsakingiems už savo valstybę, už saugią Lietuvą. „Noriu visus pakviesti imtis svarbaus ir didelio, neatidėliotino darbo. Jame reikės kiekvieno neabejingo žmogaus dalyvavimo. Lietuvoje susikaupė pernelyg daug skaudžių socialinių problemų. Smurtas ir patyčios, skriaudžiami vaikai ir savižudybės, priklausomybės nuo alkoholio ir kitų ydų. Visa tai – sužaloti likimai, neišsipildžiusios viltys, vaikų ašaros ir šeimų tragedijos. Dėl to skauda širdį kiekvienam Lietuvos žmogui, kuris suvokia, iki kokios pavojingos ribos priartėjome. Valstybės institucijų indėlis, sprendžiant šias problemas, per menkas, bet, pripažinkime, vien jų pastangų vis tiek neužteks. Reikia ir Visuomenės pagalbos. Todėl kviečiu visus – bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, mokyklas, dvasininkus, žiniasklaidą, savivaldybes, verslininkus dalyvauti plačioje nacionalinėje kampanijoje „Už saugią Lietuvą“. Šiame kelyje mums prireiks ne vienerių metų. Tegul mūsų širdys visada bus atviros. Tegul mums visiems užteks ir jėgų, ir kantrybės“, – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Gražu, kilnu ir iš tikrųjų labai reikalinga. Šią prezidentės paskelbtą iniciatyvą išgirdo jau ne viena organizacija, įstaiga, visuomeninė organizacija, privatūs asmenys.

Štai nuo birželio 11 d., nors ir ne valstybinė televizija, bet privatus BTV kanalas kartu su visuomenine organziacija „Gelbėkit vaikus“ pradėjo rodyti laidų ciklą „Už vaikystę“. Laidose pasakojama apie daugiavaikes šeimas, šeimas, globojančias vaikus, susikūrusias šeimynas, vaikų dienos centrus, žmones, savo asmenine iniciatyva galinčius būti puikiais pavyzdžiais kitiems. Laidomis siekiama atrasti ir parodyti, kaip bendruomenės turi ir gali pasirūpinti vaikais, tiek gyvenančiais globos namuose, tiek nepasiturinčiose šeimose. Daug gerų dalykų, pavyzdžių atrado šios laidos autoriai. Kelis, kaip sektinus pavyzdžius, šioje laidoje paminėjo ir iš mūsų, Širvintų r. savivaldybės. Pasižiūrėkite patys, paspaudę šią nuorodą

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/premjera-uz-vaikyste/ziurek-uz-vaikyste-6

Telšiškiai svajoja, kad jų rajone neliktų vaikų globos namų, o ten esantys vaikai laimingai būtų ugdomi šeimose. Svajonė graži, tik kaip ją įgyvendinti. Ogi, pasirodo, pakankamai paprastai: tobulos globėjų šeimos modelis buvo pasirinktas toks: tėtis, mama ir keturi vaikai. Augdamas įvairiose įstaigose, vaikas gyvena pagal principą: nori arba nenori. Šeimoje yra šiek tiek kitaip: nori – nenori ir dar plius reikia – nereikia. Telšiškių administracijos galva puikiai žino savo saviavldybės vaikų situaciją rajone. Jam yra pažįstamos ir vaikų globos namų gyvenimo sąlygos.

Norom nenorom krebžda mintis, įdomu, ar lankėsi mūsų, administracijos direktorė I. Baltušytė-Četrauskienė, vicemerė I. Vasiliauskienė, atsakinga už vaikų globą ir pan. tuose globos namuose, kur yra globojami Širvintų rajono vaikai: Ukmergėje, Vilniuje, Aukštadvaryje, gal ir dar kur? Ar žino, kaip gyvena mūsų rajono globotiniai? Lai lieka tai retoriniu klausimu. Aišku tiek, kad telšiškiai situaciją žino. „Užsirašykit didelėmis raidėmis, – sako jie, – Vaikas turi gyventi šeimoje. Keturios mamos, keturios auklės vaikui mamos niekada neatstos. Jis nežino, kurios klausyti, prie kurios prisirišti“. Tai, kad vaikai iš tiesų rūpi ir ne žodžiais, o darbais, įrodė ir Telšių r. taryba, priėmusi sprendimą, kad be gaunamų už globą pinigų (152 Eur) šeimoms, kurios paima globoti keturis vaikus, Saviavaldybė moka ir darbo užmokestį globėjams – 1 050 Eur. Dar papildomai skiriami 75 Eur per mėnesį papildomai globėjams, vaiko išlaidoms. O vaikų įsikūrimui šeimoje skiriama keturių socialinių išmokų vienkartinė pašalpa. Telšių r. savivaldybė aktyviai ieško ir dabar jau turi paruošusi dvi šeimas, kurios paims po keturis vaikus ir dvi šeimas, kurios paims po vieną vaiką, iš viso 10 vaikų jau augs šeimose. Taip pat jau surinkta ir antra tokios pačios sudėties būsimų globėjų grupė. Vėl bus paimta 10 vaikų, taip ir neliks vaikų namų. Svajonė taps tikrove ir pakankamai greitai, nes ten yra dirbami realūs darbai, o ne skelbiami šūkiai, tušti pažadai ir netikras rūpestis.

Tikriausiai vėl kirba klausimas gerbiamam skaitytojui, ar telšiškiai vaikus ima ne dėl pinigų? Žemaičiai turi atsakymą: „Jeigu jums negaila mokėti pinigų valstybei, kai vaikas gyvena globos namuose, tai kodėl gaila pinigų, kai žmogus priima vaikus į savo šeimą? Vaiką pasiėmus į namus, reikia dirbti: kalbėti, klausyti, mylėti ir ne tik kad auklėti, bet reikia perauklėti, nes patirtis būna labai skausminga. Turime duoti meilę, šilumą, kad jie taptų mūsų šviesuliais.“ Globėjų ieškoma aktyviai, važiuojama į benduromenes, kviečiami globėjai į šventes, jiems rodomas deramas dėmesys, pasakojama, pristatoma globa šeimose, organizuojami mokymai, nes ne veršelį atiduodi. Būsimą globėją būtina gerai pažinti, jausti atsakomybę už jį.

Na kaip? Gražu ir labai teisingai suvokta problema bei priimtas tinkamas sprendimas. Mūsuose, Širvintose, viskas šiek tiek kitaip. Globos namų nėra, tai ir problemos nėra. Viešuose valdžios moterų pasisakymuose aidi saldūs panegirikos žodžiai. „Teisinga“ rajoninė spauda dar užtvirtina tas migla apsuptas klejones ir, pasirodo, kad gyvename geriausiai, tik trūksta tilto per marias ir bandelinės.

Mūsų savivaldybėje labai dažnai viskas daroma tik dėl pliuso. Niekur neteko girdėti, kad Širvintų rajono savivaldybė prisijungia prie šios „Už saugią Lietuvą“ iniciatyvos. Nors vicemerė dažnai akcentuoja, jog rūpestis vaikais yra jos kuruojama sritis, o kas padaryta? Merė pavyzdžiu sau laiko Druskinikų merą V. Malinauską, bet ten jau nemažai nuveikta darbų. Patys galite pasižiūrėti internete adresu: (http://uzsaugialietuva.lt/gerieji-pavyzdziai). O pas mus be globos namų paimtiems iš šeimų vaikams nieko nesiūloma. Esami globėjai baigiami išguiti. Na, bet dėl to paties pliuso, įdedamas skelbimas interneto savivadybės svetainėje: „Besidominčius globos, įvaikinimo klausimais kviečiame dalyvauti mokymuose.“

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir reikalavimus, asmenys, norintys globoti ar įvaikinti globos netekusius vaikus, turi tris mėnesius lankyti mokymus pagal įvadinę globėjų ir įtėvių mokymo bei konsultavimo programą GIMK, kurios esmė – aktyvus suaugusiųjų mokymas, kurio tikslas – suteikti jiems naujos emocinės patirties, padedančios suprasti, kaip jaučiasi be tėvų likęs vaikas bei įvertinti mokymų dalyvių gebėjimus, stebimus mokymų metu, atliekant užduotis, taip pat individualių pokalbių metu. Įvaikinimo (globos) sėkmę lemia įtėvių (globėjų) gebėjimai ir požiūris.

Mokymų metu siekiama, kad norintieji įvaikinti ar globoti aiškiai suprastų, kas jų laukia auginant įvaikintą (globojamą) vaiką, kuo tokio vaiko auginimas skiriasi nuo biologinio vaiko auginimo. Be tėvų globos likęs vaikas dėl savo gyvenimo patirties dažnai gali jausti gėdą arba pyktį, su kuriuo susidurs įtėviai (globėjai).

Norintys globoti arba įvaikinti turi suprasti vaiko poreikius, suvokti savo išgyvenamą patirtį ir emocinį pasaulį, gebėti atvirai priimti vaiko istoriją, jo jausmus bei padėti su jais gyventi.

Globai ar įvaikinimui pasiryžusios šeimos mokymų metu gali įvertinti savo pasirengimą rimtam įsipareigojimui, susipažinti su visu procesu, pasitikrinti motyvaciją ir priimti sprendimą tapti globėju ar įtėviu, atidėti šį sumanymą vėlesniam laikui ar atsisakyti idėjos auginti tėvų globos netekusį vaiką.

„Širvintų r. savivaldybėje mokymus vykdys ,,Žiburio“ fondo GIMK lektoriai. Pageidaujančius dalyvauti prašytume informuoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos poskyrį, kontaktinis tel. 8 616 51860.

Visus, neabejingus vaikų troškimui turėti šeimą, besidominčius globos, įvaikinimo klausimais ar ketinančius dalyvauti mokymuose, mielai kviečiame skambinti, rašyti arba tiesiog atvykti!

 Vaiko teisių apsaugos poskyrio informacija“.

Va taip, be didelės ugnelės: ir pakviečiau, bet ir nelabai išgyvensiu, jei ir neateis. Informacija buvo, nematėte, jūsų problemos. Norom nenorom pradedi galvoti, ar ne taip sprendžiamos daugelis mūsų problemų: pusę pasakiau, kitą dalį nutylėjau, viena ranka daviau, o kita atėmiau, ir baigtas kriukis.

Ir už kokią čia saugią Lietuvą? Pamiršome, kad gyvename mažojoje Baltarusijoje, dar tiesa ir į Afriką buvome nusikėlę. Tai ko ir benorėti… Ech, gerai bent, kad ne visa Lietuva persikėlė, bus laimingi telšiškių vaikai, pasidžiaukime ir mes jų laimingesne vaikyste. O mes?! Išgirsime, kaip gerai gyvename, valdžia visą teisybę visada pasako.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*