Pasidalink per Facebook!

Na štai ir praėjo ilgai laukta data – gegužės penkioliktoji – šeimų diena. Prisipažinsiu, kiek bijojau tos dienos. Tiek buvo visko žadėta – Seimą išvaikyti, valdžią keisti, bet iš to viso visai nieko sau renginukas išėjo. Lėktuvai ir parasparniai skraidė, baikeriai burzgėjo, žmonės tautinėmis vėliavomis mosikavo. Buvo ir tokių, kurie kaimyninės ne itin draugiškos šalies vėliavą reklamavo. Tik užkliuvo man ne vėliava, o vietoje koto panaudota meškerė. Tai net ir nežinau dabar, ar tai buvo reklama, ar visgi parodyta nepagarba. Nors šio darinio savininkas kaimyninės šalies kalba suokė, kad jųjų šalis taip pat palaiko šį maršą ir tradicinę šeimą. Taip ir nesupratau, ką jis su ta vėliava norėjo pasakti. Mįslė ir ne kitaip.

Tiesiogiai žiūrėjau vieno portalo transliaciją. Ją vedė jaunutėlė mergaičiukė. Nespėjo ji žodelio tarstelti , kai, kur buvęs, kur nebuvęs, vyrukų pulkelis prisistatė, pradėjo melagiais vadinti , vėliavomis kamerą dangstyti . Išsigando mergaitė. Manau, po tokio išgąsčio tikrai orientaciją pakeis ir po visų tradicinių šeimų. Mačiau ant scenos ir kunigėlį, egzorcistą. Gal organizatoriai teisingai ir padarė, gal ir panaudojo savo galias jis ten mums nežinant. Bet po desietkos dienų net jis nepadės gydytojams ligoninėse su viruso antplūdžiu kovoti . Mat, toje tiesioginėje transliacijoje aiškiai matėsi drąsūs žmogelių veidai be kaukių, arti vienas kito stovintys. O jų, brolyti, buvo ne desietka ar šimtinė. Jųjų ten susirinko kokia desietka tūkstantėlių. Va ir policija prabilo, kad reiks atsakomybėn traukti, kad nebuvo laikytasi karantino ribojimų. Tik ar nėra ta mūsų policija šališka. Kodėl iš karto nepraėjo ir neperspėjo gaujos, kad jie išsitrauktų iš kišenių kaukytes ir savo smalsias nosytes papuoštų.

Viskas būtų gražu, jei ne vienas momentas. Šalia mitingo teritorijos antimitingai vyko. Ir vaivorykštės plazdėjo, ir bučiniai prancūziški tarp moterų buvo, ir net atsigabeno lytinį vyrišką organą į tą anti maršą. Na nieko jūs nepagalvokite baisaus, pagalvėlė buvo tokios formos. Beje, drįstu pabrėžti, kad tradicinių šeimų marše meilės su prancūziškais bučiniais niekas taip ir neparodė.

Ši savaitė praėjo gana ramiai, sėsliai. Vis dar tęsiasi vakcinacija, o apie skiepo veikimą net patys profesoriai pasakyti nieko negali. Va nuo tos garsiai nuskambėjusios vakcinos du jauni lietuvaičiai vos anapilin nenukeliavo, o valdžiai pritrūksta drąsos jos atsisakti ir toliau ją naudos mūsų jaunimo skiepijimui. Kuriam laikui susidarys imunitetas, profesorius taip pat suka atsakymą aplink, kad galva nuo tojo pasisakymo apsisuka. Taip ir lieka neaišku, ar visam gyvenimui tųjų skiepų pakaks, ar čia tik metams. Skelbia naujoji Vyriausybė, kad jų prioritetas – skaidresnis viešumas, bet, mano akimis, jis kaip buvo per rūką, taip ir liko.

Mūsų atskiros respublikos valdantieji vėl klibina mažumoje nusėdusius politikus. Štai ir per posėdį, ir savame žiniasklaidos kanale kalba, kad aktyvus opozicionierius valdiškus pinigus pasisavino. Būčiau patikėjusi kaip mat, jei tai būtų valdančiosios daugumos keletą politikieriais save vadinančių asmenų, bet šis – tai nemanau. Tiek plačiąja, tiek rajonine prasme skyla mūsų bendruomenė į kelis frontus. O kur susikerta dvitiesos, tos tikrosios tiesos net su žiburiu nerasi.

Skilo mūsų šalelė į kelias dalis dėl daugelio klausimų – dėl kitokių lytinių pažiūrų santuokų įteisinimo, dėl skiepų privalomumo ar neprivalomumo, dėl naujos valdžios veikimo ar neveikimo, dėl karantino per griežto ar per švelnaus, dėl atsidariusių, bet vis dar neveikiančių, mokyklų… Galėčiau vardinti iki pamėlynavimo. Tik viena mintis peršasi, gal ir gerai, kad yra tokia įvairovė nuomonių, ir dar geriau, kad ta įvairovė gali laisvai reikštis, net į maršus ar mitingus nebaudžiami rinktis. Tik gal šiek tiek dar pašlifuoti tą vienas kitam toleranciją ir pirmyn demokrati jos keliu. Kaip manote?

Na štai ir praėjo ilgai laukta data – gegužės penkioliktoji – šeimų diena. Prisipažinsiu, kiek bijojau tos dienos. Tiek buvo visko žadėta – Seimą išvaikyti, valdžią keisti, bet iš to...