Vaikų auginimas prieš 30 metų
“Ar tai buvo seniai, sprendžiam pagal savo amžių. Jei mūsų atminty nėra tarpsnio, apie kurį kalbame, rodos, kad tai yra gili senovė. Kai sūpavau savo pirmagimį (1986 m.) ir į kūdikį žiūrėdama anyta pasakojo, kaip šypsodavosi jos mažiukas Arūnėlis (mano vyras), aš neišmanėliškai mąsčiau: “Viešpatie, kada gi tai buvo! Ar dar verta apie tai kalbėti“. Dabar jau suvokiu, kad tai buvo stiprių išgyvenimų pagimdyti, visam laikui atminty įstrigę momentai“, – sako du vaikus užauginusi mama Skirmantė Ginkevičienė. Paprašėme jos pasidalinti prisiminimais apie anuomet vyravusias vaikų auginimo „taisykles” ir ypatumus. Rodos, 30 metų yra tiek nedaug, tačiau gydytojų rekomendacijų skirtumai migdymo ar mitybos klausimais, lyginant su nūdiena, tiesiog stebina.
Literatūra ir socialinė rūpyba
Ir prieš trisdešimtmetį, augindama vaikučius, vadovavausi plona knygele „Jauniems tėvams“, kurioj buvo surašyta viskas: kokį kraitelį susiruošti į gimdymo namus; kaip išvirti košeles, jei pieno nepakanka; kiek vaikas turi miegoti. Taigi, neteko pasiklysti platybėse interneto, nes jo nebuvo. Labai artimos patarėjos buvo močiutės, kurios liepdavo vaiką suvystyti tvirtai į kokoną, kad kojos būtų tiesios; maudant vaikui nešlapinti ausų, nes kamuos ausų uždegimai; tinkamiausias čiužinukas – maišas, prikimštas šieno; o maitinančiai mamai nevalia ir karščiausią dieną kyštelti kojos į šaltą vandenį, nes „užsidegs gimda“. Bet visuomet šalia buvo geranoriška močiutė, galinti bet kada pasūpuoti vaiką, pagaminti valgyti ir patarti: „nepamiršk ir savęs, valgyk ramiai, juk nereikia, metus šaukštą, šokti prie kūdikio, kuris muistosi ir knirkčioja, bet dar neverkia. Vaikai niekada negrąžins tiek, kiek jiems paaukojai savęs – kada nors tą skolą su kaupu atiduos savo vaikams“.
Visą straipsnį, daugiau informacijos ir patarimų nėščiosioms bei mamytėms ieškokite svetainėje sumanimama.lt
Parašykite komentarą