Straipsnis buvo išspausdintas vasario 21 d. laikraščio „Širvis“ 7-ame šių metų numeryje

Daug kalbėta apie artėjantį Lietuvos valstybės šimtmetį: numatomą švenčių organizavimą, jų renginių gausumą. Ir štai pagaliau didinga šventė – Vasario 16-oji. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Nuo pat ryto 11 valandos pradėjau šventinį maratoną. Pirmiausia aplankiau, kaip buvo kviečiama tokiu metu aplankyti, savanorių kapus, uždegti jiems žvakutę. Čia radau žvakutes bedegančius Širvintų miesto bendruomenės pirmininkę Aliną Skeberienę ir bendruomenės narius Česlovą Bakasėną, Eugenijų Žitlinską, tačiau jie ne vieninteliai kapų lankytojai, žvakučių liepsnelės gausiai švietė nuo pat ryto. Malonu, kad neužmiršti liko šios datos „kaltininkai“ – Nepriklausomybės akto gynėjai.

12 valandą reikėjo skubėti prie 50 metrų ilgio trispalvės, kurią nešė 100 mokinių. Prie savivaldybės merė iškėlė valstybinę vėliavą, buvo iššautos trys salvės skirtas Baltijos valstybių vienybei, Lietuvos Nepriklausomybei ir Nepriklausomybės akto signatarams Dievui, Tautai ir Tėvynei. O aukštai iškelta įspūdingo ilgio vėliava iškilmingai nubangavo Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios link. Koloną vedė pučiamųjų kolektyvas, Policijos komisariato bei Priešgaisrinės dalies uniformuoti darbuotojai, išdidžiai plėvesavo keturios vėliavos: valstybinė, kurią nešė Rimantas Kadžys, tremtinių vėliavą nešė Eugenijus Varnas, šaulių Mindaugo Karaliaus 10 rinktinės 10 kuopos vėliavą – Rimantas Miniauskas, rajono vėliavą – Jonas Martinėlis. Aidint šimtui bažnyčios varpo dūžių, merė padėjo gėlių prie paminklo žuvusiems savanoriams. Bažnyčioje didžiulė vėliava buvo pašventinta, dekanas Leonas Klimas pasveikino visus su brangia švente, pasakė turiningą pamokslą. Didžioji vėliava didingai grįžo į savivaldybės aikštę, o čia iš I. Šeiniaus gatvės prisijungė 100 trispalvių kolona, kuri atvyko iš Musninkų seniūnijos. Prieš tai musninkiečiai iškėlė vėliavą prie Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio kapo, uždegė žvakutes ant Nepriklausomybės kovotojų kapų, išklausė Šv. Mišių ir suskubo į šventę Širvintose.

Vėliavnešiai iš Musninkų išsirikiavo abipus savivaldybės tako. Scenoje jau grupavosi 100 dainininkų, prieš sceną įsitaisė 100 styginių instrumentų muzikantų. Diriguojant Valdui Povilaičiui, išdidžiai, galingai nuskambėjo Tautiška giesmė. Po to sekė Kultūros centro tautinių šokių kolektyvo „Viesula“ (vad. U. Cikanas) pasirodymas. Gausiai susirinkusius rajono gyventojus ir svečius sveikino rajono merė, buvo pagerbti tylos minute išėjusieji į amžinybę krašto šviesuoliai, I. Šeiniaus premijos laureatai, apdovanoti parodos, skirtos Lietuvos šimtmečiui, dalyviai.

Taku tarp trispalvių jau ėjo 2018 metų I. Šeiniaus premijos laureatai: nenuilstantis armonikininkas, niekada nestokojantis geros nuotaikos ir neieškantis žodžio kišenėje Jonas Romaška. Jam įkandin kviečiamas nuo „neatmenamų“ laikų Kultūros centre eksploatacijos inžinieriumi dirbantis Algirdas Jakimavičius. Ilga sveikintojų eilė nusidriekė toli nuo scenos,  aureatai buvo užversti gėlėmis.

Šventinis koncertas tęsėsi toliau: pasirodė meno mokyklos jaunučių choras „Garsiukai“ (vad. J. Jadzevičienė), pradinės mokyklos vaikų šokių kolektyvas „Upeliukas“ (vad. R. Maslinskienė), Kultūros centro jaunimo grupė (vad. A. ir G. Svilai), Kultūros centro folkloro ansamblis „Gojus“ (vad. N. Vitkauskaitė), armonikomis grojo I. Šeiniaus premijos laureatas Jonas Romaška, Antanas Martinėlis, Vytas Rimkus, Raimundas Savickas, dalyvavo ir liaudiškos muzikos grupė „Noragas“ (vad. G. Jakštienė), politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras (vad. I. Vasiliauskienė), neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Viltis“ (vad. N. Vitkauskaitė), Kultūros centro mišrus choras „Navis“ (vad. A. Burakovienė).

Koncerto staigmena – lyg braškė ant šimtakilograminio torto – Vaida Genytė. Ji ir užbaigė šventinį koncertą. Nors dienos ilgėja, laikas slenka pavasariop, tačiau koncertas baigėsi temstant. Skirstytis dar nevalia: čia pat buvo pjaustomas ir dalinamas trispalvis didžiulis tortas. Savivaldybės administracijos darbuotojos kartu su mere dalino ir kvietė vaišintis visus buvusius šventėje, o prie laužų galima buvo atsigerti kvepiančios arbatos. Įspūdžių daug, gražiai paminėtas šalies šimtmetis, puikiai ir visiškai kitaip organizuota šventė ilgai bus aptariama. Nedalyvavę ar patingėję ateiti į šventę, manau, tikrai pavydės joje dalyvavusiems.

Straipsnis buvo išspausdintas vasario 21 d. laikraščio „Širvis“ 7-ame šių metų numeryje Daug kalbėta apie artėjantį Lietuvos valstybės šimtmetį: numatomą švenčių organizavimą, jų renginių gausumą. Ir štai pagaliau didinga šventė –...