Naujausios žinios

Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyrius reitingų lentelėje – aštuntas

Andželika Bagočiūnienė

Darbo biržos Širvintų skyrius priklauso Vilniaus teritorinei darbo biržai, kuri įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką. Darbo biržos tikslas – padėti greičiau įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims, suteikti jiems galimybių įgyti reikiamą kvalifikaciją ir sėkmingai integruotis į darbo rinką, o darbdaviams padėti susirasti kvalifikuotų darbuotojų. Apie darbo biržos veiklą mūsų rajone kalbiname Darbo biržos Širvintų skyriaus vedėją Svajonę Žedavainienę.

Širvintų darbo biržos skyriuje nedarbo lygis nesiekia šalies vidurkio.  Kaip jums pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų?

Taip, tuo tikrai noriu pasigirti. Šiais metais gavome žurnalą „Reitingai“, kuriame darbo biržos Širvintų skyrius iš visų 50 Lietuvos darbo biržos teritorinių skyrių užima gana aukštą poziciją reitingų lentelėje. Pagal veiklos kokybę mūsų skyrius yra aštuntas. Tuo labai džiaugiamės. Mes pakankamai mažas skyrius, jame dirba tik 10 darbuotojų, o rezultatai gana aukšti. Mūsų skyriaus komanda labai stipri ir, kas mūsų valioje, padarome tikrai labai gerai.

Darbo birža yra tik tarpinikas. Pagrindinis veiksnys dėl ko Širvintų rajone nedarbas svyruoja šiek tiek mažesnis nei šalies nedarbo vidurkis, tai be abejo patogi geografinė padėtis. Arti Vilnius, arti kaimyniniai rajonai, arti automagistralė, šalia kurios išsidėstęs nemažas skaičius logistikos centrų ir sandėliavimo paslaugas teikiančių įmonių. Žmonės, kurie nori, tikrai gali rasti darbo. Dar labai svarbu, kad Vilniaus gyventojas turi darbų pasirinkimą, kur siūlomi didesni atlyginimai. Mūsų rajono gyventojai tokio pasirinkimo neturi, nes mūsų verslininkai moka šiek tiek mažesnius atlyginimus. Todėl širvintiškiai dažnai migruoja į Vilnių, nes ten gali gauti užsidirbti šiek tiek daugiau. Širvintų miesto ir aplinkinių kaimų gyventojams padėtis labai gera, nes jų gyvenamosios vietos arti automagistralės, arti Vilniaus.

Širvintų rajone yra 1 028 darbo ieškantys gyventojai, iš kurių 816 turi bedarbio statusą. Kiti 212 asmenų būna užimti, dirba terminuotuose darbuose, nepilnu etatu ar deklaravę žemę. Jie taip pat negali įgyti bedarbio statuso, nors realiai jie gali būti niekur nedirbantys. Net 65 procentai visų bedarbių sudaro kaimo gyventojai. Su kaimų gyventojais turime problemų. Sunkiausia su Čiobiškio ir Gelvonų seniūnijomis, nes vietoje darbo nėra, o susisiekimo problemos didesnės. Turime tokių klientų, su kuriais reikia daugiau padirbėti, reikia juos motyvuoti norėti dirbti, nes jau yra tokių, kurie tiesiog šeimomis yra mūsų klientai ir dirbti nenori. Yra tokių, kurie nori dirbti, bet gyvena atokiose gyvenvietėse ar vienkiemiuose ir susisiekimas yra problematiškas, jei neturi savo transporto.

Ar daug yra programų darbo biržoje, skatinančių gyventojus dirbti, kurti darbo vietas, o ypač skatinančių tai daryti jaunus žmones?

Programų yra labai daug. Darbo biržos veiklą reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas. Visi jauni žmonės iki 29 metų yra remiami įdarbinant. Tai įdarbinimas subsidijuojant ir kitos priemonės. Pagrindinė parama įdarbinant jauną žmogų – tai dalies darbo užmokesčio sąnaudų subsidijavimas. Beveik visi rajono darbdaviai apie 97 procentus, tai yra apie 250 veikiančių įmonių, yra mūsų skyriaus klientai ir aktyviai naudojasi šia priemone. Subsidiją gali gauti jauni asmenys, moterys, auginančios vaikus iki 8 metų, visi asmenys vyresni kaip 50 metų, neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, ilgą laiką nedirbę iki įsiregistravimo darbo biržoje ir dar kelios grupės. Darbdaviai gali dalyvauti visi, bet kokios nuosavybės formos, ūkininkai, asmuo dirbantis pagal individualią pažymą, nevyriausybinės organizacijos, net fizinis asmuo, tvarkantis buhalterinę apskaitą gali šia priemone pasinaudoti. Labai svarbu, kad bedarbis atitiktų darbdavio poreikius.

Kiekvieną dieną dirbame su apie 150 jaunų žmonių iki 29 metų. Pagrindinis darbas yra motyvuoti jauną žmogų norėti dirbti. Šis skaičius neužsistovėjęs, jauni žmonės labai mobilūs, greitai įdarbinami. Jei jauni asmenys nori dirbti, tai jie labai greitai integruojasi į darbo rinką. Vidutinė jauno žmogaus nedarbo trukmė yra apie 4 mėnesius, o vyresnių žmonių – iki 7 mėnesių.

Darbo birža atsakinga už priemonės „Jaunimo garantijų iniciatyva“ įgyvendinimą. Mes privalome per 4 mėnesius jaunam žmogui suteikti pasiūlymą integruotis į darbo rinką. Laikas pakankamai trumpas, bet pavyksta įdarbinti ir per kelias savaites, nes darbo vietų yra tikrai daug.

Kokia programa yra ne tokia populiari kaip subsidijuojamos darbo vietos?

Yra programa „Parama darbo vietų steigimui“. Programoje yra trys rūšys: pirma – įmonė darbo vietą steigia neįgaliam asmeniui, antra – buvęs bedarbis įsteigia įmonę ir steigia darbo vietą, priimdamas kitą darbuotoją, ir trečia – parama sau darbo vietos įsteigimui. Trečiuoju atveju parama teikiama neįgaliems asmenims ir visiems asmenims iki 29 metų. Čia nereikia banko garanto. Banko garantas reikalingas tada, kai įmonė steigia darbo vietą neįgaliam asmeniui. Bet čia eina kalba apie veikiančią įmonę, kuri turi turėti garantą. Jei su ta įranga, įsigyta iš paramos lėšų, atsitiktų kas nors, bankas garantuotų valstybės lėšų grąžinimą. Neįgaliesiems 2015 m. įsteigėme dvi darbo vietas. 2015 metais suteikėme paramą vienam jaunuoliui pradėti savo verslą. Šia parama naudotis jaunuolius stabdo tai, kad reikia sutvarkyti nemažai dokumentų. Visgi parama siekia iki 12 tūkstančių eurų. Jų grąžinti nereikia, nėra jokio savo prisidėjimo, 100 procentinė parama. Pradžioje išmokamas avansas, visą įrangą savo lėšomis reikia susipirkti naują su visais pirkimo dokumentais ir tik tuomet išmokama visa parama. Pradžiai reikia turėti savų lėšų.

Ar Širvintų rajone yra laisvų darbo vietų?

Laisvų darbo vietų yra daug. 2015 m. dar nesame suskaičiavę, bet manome, kad bus panašus skaičius kaip 2014 m. – apie 1 600 darbo vietų registruojama per metus. Tai ne visos naujos įsteigtos darbo vietos, tai visos darbo vietos, iš kurių gal darbuotojai išėjo ir vėl ieškomi nauji darbuotojai. Beje bedarbių skaičius taip pat panašus. Iš registruotų darbo biržoje žmonių yra tokių, kurie negali dirbti bet kokio darbo dėl sveikatos sutrikimų, dėl kitų priežasčių. Turime dalį darbo biržoje registruotų žmonių, kurie nuoširdžiai nori dirbti, bet dėl vyresnio amžiaus ar sveikatos būklės dirbti jau negali.

Kokios naujovės taikomos darbo biržoje?

Vykdomas naujas projektas „Atrask save“, kuris skirtas 15–29 metų niekur nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams. Jis finansuojamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Projektas vykdomas savivaldybės lygmeniu ir darbo biržos lygmeniu. Savivaldybė ieškos jaunimo, o mūsų tikslas tą jaunimą konsultuoti, motyvuoti, paruošti darbo rinkai ir įdarbinti. Tikimės bendromis jėgomis sumažinti jaunimo nedarbo lygį.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*