Naujausios žinios

50 metų po mokyklos baigimo Musninkuose. Eilės klasės draugams

Balys Ališauskas

Klasės draugų daina

Prieš daugelį metų stovėjom visi –

Kaip vienas visi aštuoniolikos.

Mažiau šiandien mūsų, bet mes dar gyvi

Ir mūsų iš viso penkiolika.

O penkios desietkos šuoliavo žirgais,

Likimas – lyg žąslais žabotas

Daug nedavė laimės, bet gal neateis

Rytojus, kirviu nukapotas.

Pirmyn bendraklasiai! Negrįšim atgal,

(Ir grįšti ten niekas neleidžia)

Į priekį, į priekį! Nemirsim? – Gal.

Tegul mums Dievulis atleidžia.

Musninkai ir mes

Atrodo, dar visi išliko

Ant mūsų žemės Lietuvos,

Jaunystė mus visus paliko,

Artėja žemė prie galvos.

Ir Musninkai ir upė mūsų

Jau nebe ta, jau be spalvų,

Ne, netiesa! Buvau ir būsiu

Aš patriotas Musninkų.

Taip pat kaip Vladas arba Vilius,

Taip pat kaip Valė arba tu

Neturim būti nusivylę

Spalvom ir žaismu Musninkų.

Tai mūsų sostinė jaunystės,

Tai mūsų vargas ir džiaugsmai,

Pirmoji meilė ir mergystė,

Arba bernystė – atvirkščiai.

Tai mūsų šėlsmas, mūsų juokas,

Bažnyčia, protėvių kapai,

Peklinės kaimas, Edvardziokas,

Ir Kernavė, ir Musninkai,

Vindeikiai, Gelvonai, Juodonys,

Rusokai, Kaukiškiai ir mes

Varge išaugę, betgi – žmonės

Gal kiek susenę. Na ir kas?

Mergaitės mūsų jau solidžios,

Bet gi nekaltos, kaip ir mes,

Kad „dėjome visi į slides“…

Į Vilniaus čiuožėme gatves.

Pripildė gretos musninkiečių,

O miestas laužė mus savaip.

Sugrįžt atgal labai norėčiau,

Tik jūs patarkite man – kaip?

Dabar į Vilnių nevažiuočiau,

Ir nenorėčiau mokslų tų,

Ir tėvų žemės neparduočiau,

Gyvenčiau tėviškėj, o tu?

Žinau – sunku ir nepelninga,

Bet kas iš maišo pinigų?

Nupirksi namą – baldams stinga.

Taupyk vėl baldams, po velnių?

Man nusibodo jau taupyti

Todėl ir turtų neturiu,

Reikės tik žemės įsigyti

Kokius tris metrus, arba du.

O šiaip – taupyk vaikams, anūkams,

Žiūrėk ir buteliui neliks…

Ir kaip sakydavo Viliukas

„Kas mano – man ir pasiliks“.

Dar varpinė medinė stovi.

„Barbora“ stovi ir stovės

Ir senas kelias į senovę

Šiandieną mus visus pakvies

Prie mūsų Musės – čiurlionėlės

Ir prie mokyklos pastatų,

Kur mūsų atvaizdas išliko

Jos atminty ant pamatų,

Plevena mūsų aura tyliai

Ir dar ilgai, ilgai plevens,

Kol gulsim mes. Ramiai, nebyliai,

Kol Musninkuos kažkas gyvens…

Balys Ališauskas

1 Comment on 50 metų po mokyklos baigimo Musninkuose. Eilės klasės draugams

  1. Labai taiklu ir taip artima

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*