Skirtingi kaimai – skirtingi papročiai
Valda PATINSKIENĖ
Tas pats rajonas, tačiau kitas kaimas ir jau kiti šv. Velykų papročiai. Apsilankiusi pas buvusius Rimučių kaimo gyventojus, išgirdau kai ką, kas skiria vieną kaimą nuo kito. Pasakojo buvusi šio kaimo gyventoja Irena. Jai iki devynerių metukų teko bendrauti su močiute tretininke. Močiutė buvo giliai tikinti, tad namuose griežtai laikėsi gavėnios reikalavimų. Trečiadieniais ir penktadieniais pasninkas. Trečiadieniais valgiai be mėsos, tačiau pieno šlakelį galima buvo išgerti ar užbalinti viralą, o penktadienį griežtas pasninkas: vakarais bulvienė verdama iš smulkiai supjaustytų bulvių, įmetus kelis lauro lapus, druskos, svogūnų. Kirsdavo šeima tokią bulvienę su duona ir skanu buvo. Todėl labai laukiamos Velykos.
Artėjant šventėms šeimos galva darydavo alaus. Be būtinų ingredientų mama dar padegindavo puoduką cukraus ir jį įmesdavo į būsimo alaus bidoną. Po kurio laiko jau tėtis džiaugdavosi, kad „bidonas šokinėja“, vadinasi, alus pradėjo vaikščioti ir bus tinkamas atsigerti. Degtinės per šventes niekas negerdavo. Visi apsilankę svečiai buvo vaišinami alumi.
Galų gale sulaukus Velykų ryto, tėvai keldavosi anksti, reikėdavo apeiti tvarte esamus gyvulius, o ir būtinas reikalas dalyvauti ankstyvose velykinėse šv. Mišiose. Močiutė namie padengdavo stalą balta drobine staltiese. Ant stalo virtas rūkytas suraikytas didelis kumpio gabalas, įsitaisęs ant medinės lentelės, šalia naminė dešra, didelis varškės sūris, krienai, kvepiantis pyragas, sviestas gražiai šaukštu padaryta rožele, gražiai dažytų kiaušinių kalnas ir šviežiai kepta duona. Grįžę iš bažnyčios pirmiausia pašventinę maistą ant stalo, visi pasimelsdavo ir tik tada pradėdavo valgyti.
„Kirsdavau ant gardaus pyrago užsitepusi sviesto ir užkąsdama kiaušiniu, dar kartais ant pyrago užsidėjusi sūrio. Buvo labai gardu. Taip dabar nepavyksta pavalgyti. Gal todėl, kad kiaušinius su sviestu gali valgyti nors kas rytą. O tada… Sunkūs laikai buvo. Tėvai kolūkyje ne ką teuždirbdavo, – prisiminė Irena, – suaugę atsigerdavo alaus, o vaikams mama išvirdavo kompoto. Arbatą gerdavome su uogiene, grauždavome džiovintus obuolius, džiovintas mėlynes ar slyvas. Jau sotūs vaikai bėgdavo susitikti su draugais, pasigirti kieno gražesni, stipresni kiaušiniai. O tada prasidėdavo kiaušinių ridenimas. Jei oras būdavo šaltas ar lietingas, tėtis prie namų supildavo smėlio kalnelį, kad mums nereikėtų niekur bėgioti ridenti margučių toliau nuo namų, – gražius švenčių momentus prisimena Irena. – Na, o po Velykų jau buvo daug smagiau: pavasaris, šyla oras, galima ilgiau pabūti lauke, bet su gero oro malonumais prisidėdavo ir darbai, kuriuos tekdavo atlikti padedant mamai. Darbštūs buvo visi kaimo vaikai. Po darbų vakarais prie lempos didžiausias malonumas buvo paskaityti knygą, šis įprotis liko iki šiol“, – sako Irena Beleckienė.
O štai kaip mažos mergaitės prisiminimus apie Velykas pasakoja jau senjore tapusi nuo vaikystės Širvintose gyvenanti Ona. „Gyvenome dviese su mama. Anksti likau be tėtės. Mama manimi labai rūpinosi. Per Kalėdas po eglute rasdavau dovanų. Kaip klausau, per Velykas dovanų niekam nenešdavo, o aš gaudavau. Man mama sakydavo, kad per Velykas vaikšto močiutė Velykė ir geriems vaikams atneša dovanų. Žinoma, aš kasmet būdavau gera mergaitė ir ryte ant stalo rasdavau gražią pintinėlę su ant jos rankenos užrištu dideliu raudonu kaspinu ir dovanėle bei dviem kitaip dažytais kiaušiniais. Visi būdavo numarginti raudonai, žaliai, mėlynai, tokius lakinius dažus mama pirkdavo turguje ir dažydavo teptuku, o mano pintinėlėje kiaušiniukai buvo visai kitokie – numarginti spalvotais pieštukais. Šventai tikėjau, kad Velykė mane aplankydavo. Ryte mama išeidavo į bažnyčią, o aš radusi dovanas jos laukdavau ir rodydavau, ką gavau dovanų. Mamai, žinoma, gal tai buvo juokinga, bet juk aš buvau maža. Iki šiol mane lydi šilti prisiminimai apie Velykas ir mamos suteiktas man malonias staigmenas“, – prisiminė Ona.
Po terapinio muzikos garsu seanso akivaizdziai juntamas teigiamas poveikis fiziniam kunui ir psichikai: isnyksta arba sumazeja skausmas, klausos ir kalbos sutrikimai, protinis ir emocinis stresas, jauciamas palengvejimas, energijos antpludis, pagereja miego kokybe, geriau sutelkiamas demesys, paleidziamos baimes ir priklausomybes bei islaisvinamos kurybines galios. Patyrimai buna kiekvienam skirtingi ir butent tam gyvenimo etapui reikalingi, atveriantis saves pazinimo ir rysio su kureju stiprinima.