Apie krabus
Marius Čepulis
Nepamatyti krabo Kuboje yra sunkus uždavinys, ir net nepamatyti tūkstančio krabų yra ganėtinai sudėtinga.
Ką daro normalūs žmonės gražiame balto koralinio smėlio pliaže? Maudosi ir deginasi. O nenormalūs? Guli palei krabo urvelį ir laukia, kol tas išlįs. Va taip ir aš pragulėjau bandydamas pagauti tą momentą, kai krabas švysteli atsinešto iš urvelio smėlio glėbį/ saują/žnyplę (nežinau, kaip pavadinti).
Šitas bičas labai atsargus, nes valgomas ir gal net skanus. Kadangi man vieną kart nuo krabų mėsos pramušė dugną, tai ans mielų prisiminimų nekelia.
Labas, brangusis, kur užtrukai?
Apie šituos bičus galima romaną rašyti. Kruviną romaną. Na kadangi to kraujo jie, kaip o tokio neturi, tai romanas būtų ne kruvinas, o traiškytas.. Žodžiu, nėr ką pasakot – pažiūrėkit video https://www.youtube.com/
Mes nepamatėme didžiosios migracijos. Mes matėme tik tūkstančius krabų, sutraiškėm tik kelis šimtus (tikrai nenorėjom ir bandėm išvengti, bet be šansų) ir mum pradūrė tik 2 padangas (paprastai būna visos 4 pravarytos).
Taigi kovo mėnesį prasideda didžioji krabų migracija į jūrą tuoktis ir dėti kiaušinių, o išsiritus krabiukams (t.y. jau paaugusioms lervoms išlipus krantan) ta migracija vyksta į kitą pusę. Jų tuo metu žigiuoja milijonų milijonai. Ir viskas būtų gerai, jei ne automobilių kelias skiriantis džiungles (kur tie krabai gyvena) nuo jūros (kur jie deda kiaušinius). Ir, kaip matėt video, ten vyksta kažkas nenusakomo. Krabus traiško, juos ten ryja grifai, ir tie patys krabai. O mašinos ratai važiuoja per raudonų kiautų kilimą nesiekdami asfalto. Jau vėliau, sužinoję tokias vietas darydavom didžiulį lanką, kad tik nepapulti ant jų žnyplių. Tie krabai yra nevalgomi (nors rašo, kad juos valgo, bet vietiniai sakė, kad jie nuodingi), jų lavonais nusėti keliai nerealiai dvokia ir tokios žudynės vyksta kasmet. Ir kasmet tų krabų nemažėja, o daugėja tik pradurtų žnyplėmis padangų ir iš to smarkiai pelnosi vietiniai servisiukai.
Už užuolaidų.
Čia tas pats migruojantis krabas, tik kita jo spalvinė forma. Kai pamatėm pirmus krabus, puolėm jais džiaugtis. Po to įlindom giliau į mišką ir nustėrom – visa visa miško paklotė judėjo ir krutėjo. Po kiekvienu palmės lapu jų kiūtojo dešimtys. O vos tik sujudėdavom, krabai iškėlę žnyples sprukdavo keldami didžiausią traškesį. Saulei nustojus kaitinti, jie išlenda iš urvų ir puola maitintis (minta irstančiais augalais, bei gyvūnais) ir migruoti link jūros.
www.cepulis.lt
Parašykite komentarą