Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas liepos 18 d. laikraščio „Širvis“ 27-ame šių metų numeryje.

Ne pirmą kartą rajone vykusiame Aukštaitijos regiono armonikininkų varžytuvėse „Antano armonika“ šiemet pirmąją vietą iškovojo Vytas Rimkus. Prizas neiškeliavo į kitą rajoną, pasirodo, Vytas Rimkus – širvintiškis. O pasidomėjus išaiškėjo, kad jis žemaitis, persikėlęs iš Vilniaus į mūsų kraštą. Džiugu, kad tokie žmonės atranda Širvintas.

Pasirodo, nors šis žemaitis gimė, augo, mokėsi Šilalėje, Šilutėje, Tauragėje, tačiau žemaitiškai nemoka. Mažosios Lietuvos vokiečiams traukiantis su kariuomene į Vakarus, liko tuščios jų sodybos. Šalies Vyriausybė nepaliko neapgyvendintų namų, „tankino gyventojus“, todėl buvo perkeliamos šeimos į tokius vienkiemius. Tarp tokių šeimų pateko ir Rimkai. Jau moksleiviu tapusiam Vytui kartais per vienerius mokslo metus tekdavo pakeisti net tris mokyklas. Tačiau tai netrukdė gabiam vaikui puikiai mokytis, ne tik dalyvauti matematikų olimpiadose, bet ir jose nugalėti. Svajodamas studijuoti aukštąją matematiką, išvyko į kito rajono mokyklą, kurioje sustiprintai buvo dėstoma matematika. Tačiau nelemta buvo jaunajam matematikui studijuoti mėgiamo dalyko, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, jei nesi to rajono gyventojas, tai ir negali mokytis tame rajone. Beliko penketais (pagal penkiabalę sistemą) baigti eilinę vidurinę mokyklą ir palaidoti svajonę apie matematikos studijas. Kaip kiekvienas jaunas vaikinas, Vytas tarnavo sovietų kariuomenėje prie Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), o grįžęs namo nutarė, kad nebūtų šeimos išlaikytinis, pusmečiui įsidarbinti milicijoje, kad po to galėtų įstoti į SSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus filialą. Iš mokyklos gauti tvirti žinių pagrindai, kariuomenėje įpratusiam prie rusų kalbos buvo nesudėtinga studijuoti ir svetima kalba, o studijų laikas prabėgo gana greit. Studijavimo metu prasidėjo pertvarka. Aišku, tokios paskirties mokykla buvo pavaldi Maskvai, studentai buvo ruošiami susidorojimui su nepaklusniais, mitinguojančiais Lietuvos gyventojais. Kaip reikėjo jaustis ir laviruoti jaunam žmogui, pritariančiam kovojantiems už nepriklausomybę, o dalyvauti mokymuose ruošiantis sutramdyti tuos kovotojus.

Laimei nebuvo jokių incidentų, kaip dabar prisimena Vytas: „Tikrai nekelčiau ginklo prieš beginklius, lai baudžia…“ Laisvu nuo paskaitų metu milicijos mokyklos studentas tapdavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio talkininku, žaliaraiščiu. Neramiu laiku prasidėjo Vyto darbo biografija. Pirmoji darbovietė Vilniuje tardytoju, nusikaltimų tyrėju. Tuo metu labai truko tokių specialistų rajonuose. Prisikalbino jauną tardytoją varėniškiai. Neilgai teko dirbti Dzūkijoje, atsiminė gabų studentą dėstytojas ir pasikvietė atgal į Vilnių dėstyti Policijos akademijoje (dabartiniame M. Romerio universitete). Čia dėstydamas ir pats dėstytojas įstojo į doktorantūrą ir net įpusėjo disertacijos darbą, kai buvo pakviestas į Vidaus reikalų ministeriją patarėju.

O visą laiką, per gyvenimą Rimkų lydėjo muzika. Mačiau mažo dvejų metų Vytuko nuotrauką, kurioje jau sėdi apsikabinęs armoniką, o penkerių – tikras muzikantas. Ką kalbėti apie mokyklos laikus, kai tekdavo koncertuoti, groti kaimo kapelose su suaugusiais. Tai jau giminės muzikos genai, nes armonika grojo Vyto senelis, tėvukas, tik mamai armonika nepatiko, ji vis ragino Vytuką groti akordeonu. Ypatingai mylimas instrumentas armonika, tačiau mokykloje buvo madinga gitara – nėra kliūčių – Vytas greit išmoko ir ja groti, grojo ne tik gitara, perprato ir kontrabosą. Gyvendamas Vilniuje, ryte, vietoje mankštos, čiupdavo armoniką, pietų metu geriau nepavalgys, bet minutėlę pagros, o jau vakaras visas atiduotas armonikai. Gal jau tai priklausomybė? O pareigos vis kilo į viršų. Vytas Rimkus tapo policijos departamento teisės tarnybos vyresniuoju komisaru, STT teisės personalo vidaus skyriaus viršininku, o „išėjo į pensiją“ būdamas korupcijos prevencijos valdybos viršininku. Iki to laiko teko dvejus metus dirbti komandiruotėje pagal ES projektą konsultuoti Azerbaidžano šalies teisėtvarkos atstovus, reformavusius prokuratūros departamentą. Kovai su korupcija Moldavijoje pusantrų metų dirbti projektų vadovu pagal ES programą Vytą Rimkų pakvietė vokiečiai. Darbas įdomus, vokiečiai į komandą parinko jaunus, sąžiningus, norinčius pakeisti moldavų gyvenimą atitinkantį laikmečiui. Tačiau tos geros rekomendacijos, pasiūlymai liko stalčiuose gulėti. Tuomet dar labai daug kam buvo naudinga ir reikalinga korupcija, korumpuotieji valdininkai nenorėjo jokių pokyčių, jie palaikė vienas kitą. Jei nubausdavo ką, tai tik iešmininką, o pagrindiniai bosai tik garsiai kalbėjo apie kovą su korupcija. Puikiai atliktas projektinis darbas Moldavijoje liko neįgyvendintas. Po ilgų komandiruočių metų, grįžus į Vilnių, V. Rimkus įsitikino, kad niekur nėra geriau kaip Lietuvoje.

Besikalbant nesupratau, kas šiuo metu svarbiau Vytui: ar pagal individualią veiklą vesti mokymus įmonėms, kurios nori įgyvendinti antikorupcinius sprendimus savo organizacijoje, ar armonikų taisymas ir muzikavimas armonika, ypač „peterburgska“. O jau armonikų gausa! Nesu buvusi armonikų muziejuje, bet Rimkaus armonikų kolekcija tikrai nepadarytų gėdos tokiam muziejui. Per du šimtus! O svarbiausia, kad Vytas gali pasakoti kiekvienos atsiradimo istoriją: kur kurią įsigijo, kas ją gamino, iš ko pirko, ir visos puikiausiai skamba. Man, atskiriančiai armonikas tik pagal išorės grožį, paprašiau pagroti ir ta, ir kita. Visos muzikanto rankose prabyla, tik kiekviena turi savo garso atspalvį. Kaip supratau, su parduodančiuoju armonikas muzikantu Vytas greit susidraugauja, randa bendrą kalba, kaip neras, jei abu labu tokie. Su daugeliu tapo gerais draugais ir nekartą grojo. Turi „peterburgskų“ armonikų iš įvairių kraštų, tačiau Vytas sutarė su meistru iš Utenos, kuris pagamins lietuvišką „peterburgską“ armoniką. Muzikantas nori turėti aukštaitišką armoniką, kuri atkartotų savąją tarmę. Vytui, žemaičiui, labai patinka aukštaitiška šneka, netgi Kiauklių šnekta turėtų savo muzikinę išraišką. Tai jautėsi grojant armonikininkui Antanui Zarembai. Labai patikusią armoniką Vytas nusipirko iš garsaus armoninkininko Algimanto Mieliausko. Armonika gera, tik kažkoks garsas vis kliuvo Vytui. Kartą prisiruošė ją suderinti. Ilgai užsitęsė derinimas, tačiau atliktas darbas pasiteisino. Kai pats Algimantas Mieliauskas išgirdo naujai suderintos armonikos grojimą, pasakė: „Tokios būčiau nepardavęs“. Auksinių rankų meistras Vytas moka daug įvairių darbų, tačiau garsas apie puikų armonikų meistrą, dabar jau gyvenantį Širvintose, sklinda šviesos greičiu. Negali armonikų „daktaras“ nepriimti taisyti armonikų, nes gaila ne muzikanto, o instrumento. Pats Vytas turi 140 metų „peterburgską“ armoniką iš Švenčionių rajono muzikanto Belejūno.

Muzikinės pažintys ir ryšiai jungia Vytą net su toliau gyvenančiais Dusetų armonikininkais „Sielos muzikantais“. Kai reikia kur dalyvauti, trumpai drūtai sutaria ką grieš, susitikę dėl viso pikto kartą pergroja ir jau linksmina susirinkusius. „Grojant kapeloje nereikia pirmauti, nereikia groti solo, reikia klausyti ir girdėti kitus kapelos dalyvius,“ – sako Vytas Rimkus.

O kaip Širvintos? „Čia man ir žmonai patinka. Nuo vaikystės svajojau apie nuosavą namą prie vandens telkinio, ramioje vietoje – visa tai dabar turime. Gerą, didelį butą turėjome Vilniuje, tačiau vienas kambarys buvo užimtas vien armonikomis, kitame įrengėme remonto dirbtuves.“ Dabar, pati mačiau, armonikos turi erdvias patalpas. Ir tikriausiai joms taisyti bus užtektinai vietos. Štai visai neseniai į Širvintas atvykę Rimkai tampa širvintiškiais. Ypač Vytas, nes jau dalyvauja įvairių kolektyvų repeticijose, koncertuose. Štai širvintiškiams dalyvaujant Respublikos šimtmečio minėjimo renginyje Vilniuje „Vardan tos…“ V. Rimkus pasirodė su kolektyvo „Gojus“ nariais, taip pat individualiai grodamas sostinės žiūrovams. Rimkams patinka Širvintos, o širvintiškiams patinka, kad į rajoną atvyksta menui neabejingi žmonės. Tokių labai laukiam!

Straipsnis buvo išspausdintas liepos 18 d. laikraščio „Širvis“ 27-ame šių metų numeryje. Ne pirmą kartą rajone vykusiame Aukštaitijos regiono armonikininkų varžytuvėse „Antano armonika“ šiemet pirmąją vietą iškovojo Vytas Rimkus. Prizas neiškeliavo...