Aš prisimenu, kodėl mes esame laisvi…
Ne, neužmirštuolėms mes dėkingi turim būti,
Dėkokim tiems, kas žuvo, kad būtume gyvi,
Juk jie už mus aukojo savo būtį…
Aš prisimenu, kodėl mes esame laisvi,
Todėl, kad kraujas baltą sniegą dažė,
Kas jį praliejo, nebus mūs užmiršti…
Tikrai, neužmirštuolėmis už laisvę, o krauju jie pasirašė.
VACYS Matazinskas

Ar tikrai prisimename, ar tikrai mūsų atmintis gyva, o gal gyvename labai gerai, gal net per gerai ir nesusimąstome, kodėl esame laisvi ir laimingi. Visa Lietuva mini skausmingus, bet lemtingus Sausio 13-osios įvykius. Vilniuje rinkosi žmonės prie Seimo, dalyvavo Šventose Mišiose, valstybinės vėliavos pakėlimo iškilmėse.

Širvintose šiek tiek kitaip. Čia, jei jau uždegėm žvakutę ryte lange kur ne kur, daugiausiai ugdymo įstaigose, tai vakare nei renginyje, skirtame šiems beveik trisdešimties metų įvykiams atminti, nei Šventose Mišiose nebesugebėjome būti. Pasiteisinimų visada atsiras, bet jų nereikia. Tai kiekvieno mūsų reikalas, kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė pirmiausia prieš save, prieš savo Tėvynę, prieš savo vaikus. Atrodo, jei nėra pramogų, jei nėra „razinkos“, tai ir dalyvauti tokiame renginyje nereikia. Nei smerkti, nei kaltinti per tokią šventę, Sausio 13-ąją, negalima. Tai mūsų visų laisvas apsisprendimas, pabrėšime, LAISVAS apsisprendimas ir tą laisvę mums padovanojo tie žmonės, paguldę galvas, negalvodami ir nesvarstydami, kad už tą žūsiu, o už aną jau tikrai ne. Žuvo už mus visus ir už kiekvieną iš mūsų atskirai, tad ar nenusipelno šie Didvyriai bent vienos valandos per metus mūsų pagarbos? Nusipelno, nes kitaip mes nenusipelnėme tos dovanos, kurią JIE mums padovanojo – LAISVĖS.

Ačiū Jums! Atmintis gyva! Šlovė mūsų tautos Didvyriams!

„Širvio“ informacija
Nuotraukos iš įstaigų feisbuko paskyrų

Aš prisimenu, kodėl mes esame laisvi… Ne, neužmirštuolėms mes dėkingi turim būti, Dėkokim tiems, kas žuvo, kad būtume gyvi, Juk jie už mus aukojo savo būtį… Aš prisimenu, kodėl mes...