Naujausios žinios

Būti ar nebūti…

Varpininkas

Nomedos Drazdienės piešinys

Sveiki, mielieji mano, su praėjusia Tėvo diena sveikinu visus tėvelius ir vaikelius, kurie dar turi juos ant šios žemelės. O tų, kurie jau yra iškeliavę, tikriausiai irgi nepamiršome, bent poterėlį sukalbėjome ir amžino poilsio palinkėjome, gal kapelius aplankėme.

Na o ant mūsų karalystės gyvenimas nesustoja, lėkte lekia, tik spėk suktis, tik švilpt ir pamatysi, kad prie dangaus vartų stovi. Taigi, kaip visada visko daug, darbas darbą veja, reikalas reikalą traukia.

Pasirodo, kad esame vėl nelemto viruso paliesti, ir kur jau kur, senojoje sostinėje – Kernavėje. Taip jau tyku ramu buvo ir te kad nori, ant pačios karantino paskelbimo pabaigos tėkštelėjo dovanėlę. Niekis, valdovė skaidriausioji praktikos šioje vietoje turi, žino, kaip ir ką reikia padaryti, manykimės, kad čia tik menkas nesusipratimas: juk ligoninėje virusas sutvarkytas, senelių namuose irgi tyku, tai kas čia ta sostinė: kamerukė, izoliacija, policijos ekipažiukas ir virusas nustips iš baimės, o jei kas, tai bus galima ir rimtesnę artileriją darban paleisti, čia jau, kaip sakoma, rankų miklumas ir jokios apgaulės. Taip kad, mieli kernaviškiai, bus viskas gerai, prisiminsite šią istoriją, kaip sapnelį.

O dabar apie rimtus reikalus, tokius, drįsčiau sakyti, karalystės masto: „Būti ar nebūti? Štai kur klausimas…“ – postringavo V. Šekspyras „Hamlete“, bet palyginti jo gyvenimo prasmės paieškų filosofiniai išvedžiojimai su mūsų gyvenimo problemomis, tarsi lengvas vėjo dvelktelėjimas. O klausimas be galo rimtas ir savam suprantama, kad svarbus ir dar per rinkiminius metus į Seimą. Kvailam reikia būti visiškai, tokiam, sakyčiau, analfabetui, kad nesusivoktum, kad reikia ir save parodyti, ir varguoliams dėmesio atseikėti, o ir tų nelemtų pliusų pasirinkti, kad balsavimas būtų kaip sviestu pateptas. Taigi ašai mintiju apie mūsų karalystės miesto šventę. Ir ką, sakysite, kad menkniekis? Turiu drąsiai jums pasakyti, kad negalite taip galvoti ir šiukštu viešai ir dar garsiai taip nesakykite. Jau verčiau, visomis keturiomis eikite už tą renginuką, kad neprisišauktumėte ant savo galvos kokios rūstybės iš dangaus. Sakysite, kad nuskiedžiu ir kaip visada persistengiu, ogi ašai jums tokį argumentėlį kyštelsiu – jei jau būtų nesvarbi ta šventė, tai niekas apie tai ir nešnekėtų: karantinas ir virusas, ir baigta.

Iš pradžių juk taip ir buvo, skelbimas plaikstėsi po interneto platybes apie miesto šventės atšaukimą. O dabar? O dabar, jaučia mano širdis, kad ta išskirtinė komanda gavo skaidriausiosios valdovės nurodymą pasukioti galveles ir padaryti taip, kad būtų, kad įvyktų ta neregėta šventė. Užtatai internete dabar skelbiama apklausa, kurios pradžia skamba: „Būti ar nebūti“ – būties ir nebūties, prasmės ir beprasmybės paieškos, tai šventei. Savaime suprantama, kad blogiečiai drėbs visokių nesąmonių, kad tik šventė neįvyktų, ieškos prie ko prisikabinti, sakys: „Būti ar nebūti biudžete skylei po šventės“, „Būti ar nebūti naujam viruso protrūkiui mūsuose“, „Būti ar nebūti rinkiminiams triukams“, ir taip toliau, ir panašiai, ir kaip tik įmanoma.

Ašai jumi galiu atsakingai pareikšti ir pasakyti, kad bus ta šventė, kad viskas bus padaryta pagal paskutines rekomendacijas dėl sveikatos, kad bus ir amatininkų mugė, ir koncertai, ir pasirodymai, ir, kaip toje pasakoje, per barzdą varvės, burnoj nieks neturės. Juk viskas pas mus ypač demokratiškai, pilietiškai ir sąžiningai vyksta, visos apklausos, kurių pradžia „Būti ar nebūti“ atsakomos „Būti“. Na tiesos dėlei ir tai pliuralistinei (tiesą pasakius nelabai žinau, ką tai reiškia, bet jaučiu širdimi, kad tinka čia tasai žodelis) mūsų varguolių gretų nuomonei išgirsti, reikia pasakyti, kad viena apklausa, nors ir buvo atsakyta teigiamai – „būti“, bet iki šiol dar „nebūti“. Ašai čia apie tą, miesto seniūniją, visi sutartinai sutarėm, kad bus, bet kol kas nėra, na sakykim, išimtys tik patvirtina taisyklę.

Taigi, mielieji mano, ruoškimės tai šventei, vaikučius parsivežkime iš visokių stovyklų, senelių, kad būtų kam dainuoti scenoje, kad auklėtojos ir mokytojos, žodžiu, tūlos ugdytojos su vaikučiais keletą numerėlių atidirbtų ir pasiruoštų mumis linksminti. Gal dar, sakau, bus paskelbta kokia nominacija už originaliausią antivirusinę kaukę, kad nepasimirštume, kokiais laikais gyvename, žodžiu, bus gerai. Palieku jus su viltimi ir tikėjimu, susimatysime per šventę, o ašai pats skubu dokumentus ruošti atsakingoms pareigoms Bendrojo skyriaus specialisto administratoriaus pas valdovę skaidriausiąją, labiausiai mane vilioja darbe darbotvarkės suderinimas ir sudarymas. Ech, būti ar nebūti man tuo administratoriumi, štai kur klausimas…

Jūsų dar ne administratorius, bet Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*