Daryti, ar stebėti?
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 5 d. laikraščio „Širvis“ 14-ame šių metų numeryje.
Rajono tarybos bei merės kadencija jau įpusėjo. Sutikite, laukimo laikotarpis turėtų būti pasibaigęs. Kokio laukimo? Laukimo, kada valdžia į žmones pradės žiūrėti kaip į… žmones. Turiu omenyje oficialius Savivaldybės atsakymus į spaudos užklausas. Vis tenka pasiskaityti apie įvairias negeroves ir vis nesiliauja stebinti atsakymai. Jei reikėtų išrinkti populiariausią, neabejotinai laimėtų atsakymas: „Padėtis žinoma ir stebima“. Kartais ir „mandriau“ atrašo: „objektas stebimas“. Lyg apie kokį ateivių laivą kalbėtų. O kalbama viso labo apie skęstantį šaligatvį ar džiūstantį medį. Atsakymų „genialumą“ pastebiu ne aš viena, apie tai dažnas kalba. „Kas tai – nesiskaitymas su žiniasklaidos priemone ar su gyventojais?“ – neseniai paklausė vienas protingas žmogus. „Turbūt ir viena, ir kita,“ – teko atsakyti. Nes galima nenorėti kalbėtis su „ne tuo“ leidiniu, bet problemas juk kelia ir klausimus užduoda jo skaitytojai, potencialūs rinkėjai ir Savivaldybės gyventojai. „Ne tas“ redaktorius perskaitys, nusijuoks ir pateiks atsakymą būtent skaitytojams, kurie ir susidarys galutinę nuomonę.
Rajoniniai leidiniai gali būti neparankūs ir neverti rimtų, argumentuotų atsakymų. Bet ne kitaip atsakoma ir respublikinei spaudai. Štai nesenas atvejis su ant žemės nukritusiu kūdikiu. Jei „atsakinga“ mama, prižiūrėdama kūdikį, gali sau leisti „atsipalaiduoti“ iki dviejų promilių, tai jau, žinoma, skandalas. Populiaraus televizijos kanalo žinioms pateikiamas Savivaldybės atsakymas: „Padėtis žinoma, šeima buvo stebima“. Kažkur girdėta? Taip, ir ne kartą. Kaip jau minėjau, toksai atsakymas jau tarsi šablonas, gal žurnalistams neverta su tais klausimais ir vargintis? Pateikei tą šabloninį atsakymą ir būsi pataikęs kaip pirštu į akį.
Nesiimu spręsti, ar tinkamai buvo stebima, kaip tasai stebėjimas pasireiškė. Matyt, išties stebėjo, jei žinojo, kad „atsakingoji“ mamytė praėjusių metų pabaigoje kodavosi nuo alkoholizmo ir būtent tą nelemtą dieną kodą „nulaužė“. O gal jis ir buvo toksai trumpalaikis, ir buvo švenčiama gyvenimo be kodo pradžia? Nesiimu spręsti ir Vaiko teisių poskyrio darbuotojos komentaro apie sprendimą dėl vaikelio grąžinimo mamai. Kad ir ne tos srities specialistė yra kalbėjusioji, bet būtent ji dirba šį darbą ir ne man ją mokyti. Rajono valdžios poziciją ne kartą esame girdėję: vaikai turi augti šeimose, kad ir kokios jos bebūtų. Man rūpi kitkas: kada padėtys ir objektai nebebus stebimi, o bus imamasi priemonių negerovėms šalinti? Kada oficialiuose atsakymuose nuskambės ne „padėtis žinoma“, bet „padėtis taisoma“? Ne „trūkumai žinomi ir stebimi“, o „šalinami“? Nes dabar mes, piliečiai, tarp eilučių skaitome: „atsikniskit su savo klausimais, jūs mums nė motais“, o norėtume skaityti: „mums rūpi jūsų keliamos problemos ir mes darysime viską, kad jų neliktų“. Tuomet atsirastų tikėjimas ir pasitikėjimas išrinktaisiais.
Girdėjau tokią nuomonę: į viešus žiniasklaidos klausimus valdžia iš principo neatsakinės, reikia eiti į priėmimą ir ten asmeniškai išdėstyti problemą. Betgi viešumas – jėga. O jei pradėsime būriais vaikščioti dėl vieno ir to paties klausimo po savivaldybės kabinetus, tai ir patys laiką aukosim, ir valdininkijai neleisim dirbti. Perkeldami problemų analizę ant žiniasklaidos pečių, mes taupome visų laiką. O ir pozuoti prieš Savivaldybės kameras ne kiekvienam patinka. Pavieniui teigiamų rezultatų nesulauksim ir imtis veiksmų nepriversim. Gerbiamieji, mūsų išrinktieji, atėjo laikas nuo stebėjimo pereiti prie darbo. Visų mūsų labui!
Parašykite komentarą