Pasidalink per Facebook!

Laura KIRTIKLIENĖ

Pabūti drauge su šeima yra tikra dovana. Tad šeštadienio pusdienį nusprendėme praleisti gamtoje. Kažkur, kažkas, kažkada minėjo, kad labai smagu „Dubingių žirgyne“. „Na, gerai, važiuojam pažiūrėti. Tik kaži ką ten pamatysime: žirgus, daug mėšlo. Nepatiks, važiuosim prie ežero“, – skeptiškai svarsčiau sau mintyse. Taigi, atlikome namų darbus: pasiruošėm maisto ir drabužių vaikams ir patraukėme kažkur į Žalktynės kaimą, esantį netoli Dubingių.

Nusukom nuo Dubingių ir prasidėjo… Pirmiausia iš koto vertė vingiuotas kelias. Pagaliau pasiekėme Žalktynės kaimą. Ieškome žirgyno. Beveik kaimo gale nuoroda į žirgyną. „O pagaliau, jau atvažiavome“, – džiūgavome su vyresnėle. Prieš akis aptvarai. Vienuose netoliese ganosi danieliai, kituose – asilai, trečiuose – stručiai suktinius šoka, ketvirtuose – ožkos su ožiukais rupšnoja žolę. Štai tau ir kažkoks Žalktynės kaimas. Ne kaimas, o zoologijos miestas. Mano skepticizmas išgaravo tą pačią akimirką.

Atvykome patys pirmi. Dar lankytojų nėra, tik darbuotojai renkasi. Aplinka alsuoja ne šurmuliu, o gyvūnų kalba, vandens čiurlenimu, ramybe, gaiva. Kasoje nusipirkome bilietus, kad galėtume aplankyti visoje teritorijoje esančias pramogas.

Iš karto mus pasitiko garde besiganantis mažasis ponis dalmantinas. Tokį norisi tik glostyti ir myluoti. Šalia gardo apvalus, labai didelis pastatas. Jame, pasirodo, ir apvalus išskirtinis maniežas, ir gardai – arklių namai, ir restoranas, ir viešbutukas. Sėdėdamas restorane gali grožėtis manieže jojančiais arkliais, o lauko terasoje galima žavėtis lauko jojimo aikštėje jojančių arklių grakštumu.

Šalia tvenkinukų įrengtos poilsio zonos su ovaliais krėslais. Belieka griūti ir visą dieną tūnoti. Bet mūsų tikslas ne toks.

Pirmoji mūsų stotelė – vaikų žaidimų miestelis „Bamblių kraštas“. Vyresnėlei būtinai reikėjo išbandyti čiuožyklas, o jų yra įvairių: ir tiesių, ir sraigtinių. Po to pasisupo ant supynių, krokodilo. Kol aplėkė visas žaidimų miestelio pramogas, praėjo geras pusvalandis. O sekmadieniais, nuo 13 val., čia, pasirodo, vaikams organizuojamos papildomos pramogos: jie ieško paslėpto lobio, pučia muilo burbulus, lanksto balionus. Ech, gaila, kad ne sekmadienį atvykome.

Žaidimų miestas aplankytas, reikia susipažinti su kitais žirgyno gyventojais. Ponį dalmantiną paglostėme vos atvykę, tad reikia ir kitus pamaloninti. Netoliese žaidimų miestelio žirgų alėjoje ganosi fryzų, paintų, holšteinų bei Lietuvos jojamųjų veislių žirgai. Paėjėjus tolėliau – mažas zoologijos sodas. Pirmiausia pasitinka besimaudančios alpakos, kupranugaris išdidžiai kramsnoja šieną, o asilas bliauna lyg padūkęs, tolumoje jam pritaria kiti du rėksniai. Tvenkiniuose plaukioja juodoji ir baltosios gulbės, muskusinės antys. Svetingai kepurinę sušoka strutis, povai pamojuoja savo puošniomis plunksnomis. Žąsys, tetervinai, įvairios antys pasveikina savo dainomis. Triušiai sau ramiai miega. Tolumoje, ežero saloje, striksi kiti triušiai, bėgioja vištos, o jų kaimynystėje lakioja mini ožkelės. Pro šalį darbininkai veda du mulus. Gražuoliai. Žinoma, mulai, o ne darbininkai. Dar neteko iš taip arti juos pamatyti. Vyresnėlė tik aikčioja ir šaukia: „Ziūlėk!“

Trečioji stotelė – „Šnabždančių akmenų sodas“. Į jį įžengiame per vartus ir, regis, atsiribojome nuo išorinio pasaulio, patekome į salą. Šis sodas įrengtas laikantis japoniško sodo struktūros. Čia jau įdomu mums, tėvams. Jame daug akmenų – tai sodo stuburas, siauri takeliai, bet vaikišku vežimu galima pravažiuoti, tvenkinukas su auksinėmis žuvelėmis, čiurlenantis upeliukas ir mažas krioklys, tiltas, akmeniniai žibintai, dominuoja pušys, įvairūs kiti augalai. Ramu, gera, meldai šnara, akys raibsta.

Pagaliau paskutinioji stotelė – vaiko džiaugsmas – paplūdimys. Poilsiautojų patogumui įrengti gultai. Vanduo vėsus, bet pabraidyti ir pasitaškyta pats tas. Vyresnėlė nepraleidžia progos padūkti, kitus aptaškyti. Net pietūs gamtoje tokie skanūs, kad pirštelius aplaižytum.

Paplūdimy vos vienas kitas gulinėja. Tolėliau skamba muzika, padidėjęs šurmulys. Juk pusiaudienis. Padaugėjo lankytojų: kas vaikų žaidimų miestelyje pramogauja, kas skuba į mini zoologijos sodą, kas pietauja kavinėse ant vandens, kas skuba į foto sesiją, o kas tiesiog geria saulės spindulius ir mėgaujasi gamtos ramybe.

Spontaniška savaitgalio pramoga – „Dubingių žirgynas“ – nuplovė kasdienius rūpesčius, nustebino gamtos ir architektūros darna, įkvėpė naujiems polėkiams. Grįžę namo buvome tokie ramūs, kad net keista pasidarė, kur ten mes apsilankėme: ar danguj, ar rojuj?

Nuotraukos autorės

Laura KIRTIKLIENĖ Pabūti drauge su šeima yra tikra dovana. Tad šeštadienio pusdienį nusprendėme praleisti gamtoje. Kažkur, kažkas, kažkada minėjo, kad labai smagu „Dubingių žirgyne“. „Na, gerai, važiuojam pažiūrėti. Tik kaži...