Duomenų apsauga ar parodija?
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas sausio 25 d. laikraščio „Širvis“ 4-ame šių metų numeryje.
Kai eilinį kartą perskaitau pompastišką valdininkų atsakymą, kad negali suteikti informacijos dėl duomenų apsaugos galimų pažeidimų, suima juokas. Nes jokios duomenų apsaugos, mano manymu, realiai nėra. Mes tiek pripratome prie to, kad net nesusimąstydami daliname asmens duomenis į kairę ir į dešinę. Kone kiekvienoje menkiausioje anketoje rašome asmens kodą, adresą, darbovietę, telefono numerį, elektroninį paštą. Tarsi būtume užhipnotizuoti, nesusimąstydami kam to reikia ir svarbiausia, kas tuo naudosis. O jei ir kirba kokia abejonė, ją tuoj nutildo „išsamus“ paaiškinimas: taip reikia. Būna, kažkas apsižiūri, kad tų duomenų per mažai sukaupė, todėl papildomai klausia. Dar prieš Naujuosius gavau iš banko žinutę, kad būtina patikslinti mano asmens duomenis, kitaip „bus nutrauktas paslaugų teikimas“. Va taip: nei daugiau, nei mažiau. Kadangi šiandieną bankai mums tolimi ir nepasiekiami, maniau, kad viskas tuo ir baigsis. Bet ne. Gal po poros savaičių, labai netinkamoje pokalbiams vietoje, suskambo telefonas. Jauna panelė metaliniu balsu pareiškė, kad turi mane apklausti. Kol atgavau žadą po minties, kad teks turėti reikalų su policija, panelė paaiškino esanti iš minėto banko ir, taupydama mano laiką, nori telefonu patikslinti mano duomenis. Kai nedrąsiai pabandžiau paprieštarauti, kad laikas ir vieta ne visai tinkami tokiam pokalbiui, metalinės gaidelės panelės balse paaštrėjo ir ji pasakė, kad jei nekalbėsiu dabar, teks atvykti į skyrių asmeniškai. Trenktis dėl apklausos į Vilnių ar Ukmergę, nesinorėjo, tad teko kalbėtis. Klausimai tiesiog pribloškė: kokiomis kalbomis kalbate? Ar turite giminių užsienyje? Ar planuojate pati ten vykti? Ar gaunate pavedimų užsienio valiuta? Ir taip toliau… Ką šie duomenys turi bendra su banko sąskaita? Svarbiausia, atsidarant sąskaitą, tokių klausimų tikrai nebuvo. Prisiminiau, kad prieš keletą mėnesių teko skaityti pasipiktinusio kliento pasakojimą. Jam nutiko panaši istorija, tik tardomas jis buvo kitame banke. Vadinasi, čia Lietuvos banko nurodymas? Nieko nebesuprantu. Kam bankams kaupti perteklinę informaciją? Ar nežinodami, kokiomis kalbomis gebu susikalbėti, jie negalės administruoti mano sąskaitos? Kitaip nei absurdu tokių dalykų nepavadinsi.
Neseniai jauni tėvai stebėjosi, kad pildydami prašymą dėl sūnaus priėmimo į pradinę mokyklą, turėjo nurodyti darbovietes ir pareigas. Ir vėl, mano manymu, perteklinės informacijos kaupimas. Nors gal čia logikos ir yra: gal norima sužinoti, kieno vaikai lankys mokyklą? Jei įmonės vadovo – požiūris ir elgesys bus vienoks, jei eilinio darbuotojo – kitoks. Jokiu būdu netvirtinu, kad mokykloje taip elgiamasi, bet tas perteklinės informacijos rinkimas tikrai sukelia gauruotų minčių.
O „Sodros“ duomenų apsauga? Paskambina pensininkui koks prekybos agentas, sugundo „unikaliu“ pirkiniu. Padiktavus asmens kodą, jam atsiveria tikras Klondaikas. Asmens pajamos, greitosios paskolos (pastarosios gal ne iš „Sodros“, bet irgi tikrai prieinamos), kiti kreditai – tavo mokumo istorija kaip ant delno.
Šiandien informacija apie asmenį remiasi asmens kodu. O kas tik jų nežino: registrai, rejestrai, draudimo įmonės, gydymo įstaigos, policija, šilumininkai, komunalininkai, šiukšlių vežėjai, prekybos centrai. Taip, nenustebkite, ir prekybos centrai. Juk įvairiausios nuolaidų kortelės vos telpa į piniginę. Ir visose jų – asmens duomenys.
Štai šitaip „saugom“ asmens duomenis. Todėl ir sakau, kad teiginys, jog „negalime teikti informacijos dėl asmens duomenų apsaugos“, kelia juoką. Tik tas juokas nelinksmas, nes duomenų apsauga tarsi parodija į tikrąją apsaugą. Kaip bebūtų gaila.
Pradinėje mokykloje labai skirstomi vaikai pagal užimamas tėvelių pareigas.
Daug kur su musu duomenimis be musu zinios ir pritarimo elgiamasi kaip kas nori. Pries keletas metu mano kaimynai, asocialus zmones – Janonio gatveje – turejo sukaupe dideles skolas uz sildymo paslaugas. Tai juos uztvinde perekupai su pasiulymais parduoti buta, nes tuoj antstolaii, tuoj buta uz skolas arestuos ir tt.! Klausimas – is kur perekupai suzinojo apie zmoniu problemas? Teisingai – is Sirvintu silumos! Turejo savo zmogeli buhalterijoje, kuris ir parenka jiems pijokelius, bedarbius, pensininkus, nesugebancius issiversti uz komunalines paslaugas. Greztesnes atsakomybes reikia uz tokius dalykus.