Pasidalink per Facebook!

Pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai analizuojama: pensijų fondų grąžos, rinkų pakilimai ir nuosmukiai, įmokų dydžiai ar pensijų kaupimo bendrovių taikomi mokesčiai. Daugybė nuomonių, sudėtingų žodžių, protingų frazių ir išsireiškimų. Komentarai, be abejonės, dar „turiningesni“. Sklando tokia daugybė mitų, nesuprastos ar neteisingos informacijos, apstu konsultantų ir finansų patarėjų bandančių įrodyti savo tiesą ar parduoti savo platinamą produktą. Ir visa tai sukuria įspūdį, kad tai taip sudėtinga, jog eilinis žmogus to suvokti negali. Tačiau, kaip bebūtų, ši sistema yra kur kas paprastesnė, jei į ją pažiūrėsime paprastai. Juk pensijų sistema svarbi kiekvienam iš mūsų, tad ir suprasti ją – privalo kiekvienas.

Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema: valstybinis socialinis draudimas pagrįstas einamaisiais mokėjimais, II pakopos pensijų fondai, bei III pensijų pakopos produktai, kurie skirti lėšų kaupimui senatvei (žr. paveikslas). Verta trumpai apžvelgti, kuo išsiskiria kiekviena pakopa ir kokios yra pastarosios pensijų pertvarkos naujovės.

I pakopa laikomas valstybinis socialinis draudimas, arba Lietuvoje dažniau vadiname tiesiog „Sodra“. Neretai kalbant apie šią pakopa naudojamas trumpinys „PAYG“ (angl. pay-as-you-go). Tai reiškia einamųjų mokėjimų principu pagrįstą sistemą. Paprastai tariant tai reiškia, kad iš dirbančių asmenų šiuo metu surenkamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (skirtos senatvės pensijai) ir tie pinigai šiuo metu padalinami esamiems pensininkams. Kai į pensiją išeis dabartiniai dirbantieji, jiems pensiją iš „Sodros“ mokės jų vaikai, kurie tuo metu dirbs ir mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Kaip visi žinome, mūsų visuomenė sensta ir didėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos reikia išlaikyti, todėl jei šiuo metu 100-as dirbančių asmenų turi išlaikyti apie 30 pensinio amžiaus asmenų[1], tai po 20-30 metų gali būti taip, kad tokių asmenų kiekis jau bus ne 30, o 50 ar net 60[2]. Todėl buvo imta svarstyti: ką galima būtų padaryti, kad mūsų vaikams nereiktų nešti šios naštos. Buvo prieita išvados, kad dėl pensijos kaupimo prisiimti atsakomybę turi kiekvienas asmuo, tad kaupti pensijai reikia ir kiekvienam žmogui asmeniškai.

II pakopa. 2004 m. buvo įvykdyta struktūrinė pensijų sistemos pertvarka ir jos metu Lietuvoje pradėjo veikti pensijų fondai. Pradžioje juose buvo kaupiamos tik dalis lėšų, kurias dirbantieji mokėdavo kaip socialinio draudimo įmokas, t. y. asmens darbdavys pervesdavo įmokas į „Sodrą“, o „Sodra“ dalį tų mokesčių pervesdavo į asmens pensijų fondą ir tokiu būdu tie pinigai tapdavo ne pensijomis tuometiniams pensininkams, o to asmens turtu, skirtu prisidurti prie senatvės pensijos (kai jos sulauks). Tačiau laikui bėgant imta svarstyti, kad tų lėšų sukaupta bus per mažai. Pasaulinė finansų krizė šias abejones dar labiau sustiprino. Todėl 2013 m. buvo įvykdyta dar viena reforma, kurios metu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie nuo savo atlyginimo asmeniškai dar norėtų pervesti į savo fondo sąskaitą 2 proc., valstybė kaip paskatinimą skirtų  2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (t. y. tokiu būdu buvo skatinama taupyti ateičiai, o ne suvartoti tas lėšas einamuoju metu). 2013 m. reformos metu buvo leista apsispręsti: kas norėjo, galėjo grįžti su visais sukauptais pinigais į „Sodrą“ (t. y. tai ką jau turėjo sukaupę nuo 2004 m.), kas norėjo – galėjo kaupti kaip iki tol (t. y. kaupti 2 proc. nuo darbdavio pervedamų įmokų „Sodrai“ ir patys papildomai savo pinigų nekaupti, dažnai tai žiniasklaidoje vadinama „2+0+0“ kaupimu), o kas norėjo  – pradėjo mokėti papildomas įmokas ir šie asmenys gavo iš valstybės paskatą, t. y. papildomų pinigų kaupimui (žiniasklaidoje tai buvo vadinama maksimaliu, arba „2+2+2“ kaupimu).

Vis tik, daug ką ėmė bauginti tai, kad dėl šio kaupimo mažėja „Sodros“ pensija (t. y. mažėja sukauptų taškų skaičius. Apie šiuos taškus neišsiplėsiu, nes tai susiję su I pakopos „Sodros“ mokama pensija, bet jei kažkam įdomu, galite rasti informacijos „Sodros“ interneto svetainėje: https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte). Taigi nuo 2019 m., drauge su nauja mokesčių reforma, įsigaliojo dar viena pensijų sistemos pertvarka. Dabar iš sumažėjusių valstybinio socialinio draudimo įmokų „Sodra“ nebepervedinėja 2 proc. į pensijų fondą (ir dėl to „Sodros“ pensija nebemažėja), o žmonės gali nuo padidėjusio atlyginimo „ant popieriaus“ į pensijų fondą mokėti po 3 proc. ir valstybė pasiruošusi prisidėti dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (daliai asmenų yra sudarytas pereinamasis laikotarpis, kuomet galima mokėti mažesnes įmokas ir palaipsniui jos užauga iki šių maksimalių dydžių). Verta paminėti, kad kaip ir 2013 m., taip ir 2019 m. yra sudaryta galimybė norintiems grįžti į „Sodrą“ su visais sukauptais pinigais (tokiu būdu atstatomi prarasti „Sodros“ pensijos taškai, kurie buvo prarasti kaupiant nuo 2004 m., tačiau suma, kuri viršija sumokėtas įmokas, ar lėšos, kurias dalyvis mokėjo asmeniškai – nėra grąžinamos), taip pat stabdyti kaupimą (t. y. palikti jau sukauptą turtą fonde, tačiau daugiau įmokų nebemokėti. Tokiu būdu prarasti „Sodros“ pensijos taškai nėra atstatomi, tačiau sukauptas turtas lieka dalyvio asmenine nuosavybe).

III pakopa. III pakopos pensijų fondai taip pat pradėjo veikti nuo 2004 m., tačiau jie yra visiškai savanoriško pobūdžio. T. y. jei asmuo pagalvojo, kad norėtų ateityje užsitikrinti didesnę pensiją – jis gali papildomai mokėti įmokas ir į III pakopos pensijų fondus ir tokiu būdu taupyti senatvės pensijai papildomai. Nuo II pakopos pensijų fondų jie skiriasi tuo, kad įmokos į šiuos fondus nesusijusios su asmens darbo užmokesčiu – kiek asmuo nori, tiek jis gali ir kaupti. Nori mokėti po 20 EUR į mėnesį – gali tai daryti. O nori atvesti į fondą 500 EUR ir po to kelis metus nieko nemokėti – taip pat gali taip daryti. T. y. III pakopos pensijų fondas yra laisvas asmens kaupimas, neįpareigojantis periodiškai pervedinėti tam tikrą lėšų dalį (nors toks būdas vis tik yra rekomenduotinas). Paminėtina, kad prie III pensijų pakopos priskiriamas ir investicinis gyvybės draudimas ar kiti kaupimo pensijai būdai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad III pakopos kaupimas pensijai yra neprivalomas ir yra savanoriško pobūdžio.

Kitą kartą paanalizuosime, kaip mūsų įmokos į II pakopos pensijų fondus tampa pensijų fondo vienetais ir kodėl keičiasi fondo vieneto kaina.

[1] Remiantis Statistikos departamento duomenimis.

[2] Remiantis Eurostato prognozėmis.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai analizuojama: pensijų fondų grąžos, rinkų pakilimai ir nuosmukiai, įmokų dydžiai ar pensijų kaupimo bendrovių taikomi mokesčiai. Daugybė nuomonių, sudėtingų žodžių, protingų frazių ir išsireiškimų. Komentarai, be...