Frykai flamingai
Marius Čepulis
Dar vienas iš kelionės į Kubą tikslų buvo pamatyti flamingus. Esu juos matęs Kenijoje, Graikijoje (ten gyvena paprastieji flamingai), bet amerikinis (arba karibų) flamingas yra daug gražesnis ir spalvingesnis.
Pirmą kartą keliasdešimt šių rožinių gražuolių užtikau tokiam mangroviniam pelkyne visiškai šalia kelio. Kad galėčiau fotografuoti, su visais rūbais turėjau atsargiai įsimoglinti į dvokiantį dumblą ir ten, pasislėpus tarp mangrovių šakų, laukti, kol paukščiai priartės (kai reikėjo išlipt, kojas vos ne vos ištraukiau). Flamingai buvo atsargūs ir pamatę žmones sprukdavo tolėliau, bet aš jų neišgąsdinau ir galėjau valandėlę pasidžiaugti keistasnapių draugija. Po fotosesijos reikėjo važiuoti prie jūros ir gerai išsiskalbti. Kita fotosesija vyko nacionaliniam parke, apie kurį sužinojau iš kelionių gido, bet ten nebuvo jokios konkrečios info. Teko neblogai pasibastyti ir vos pravažiuojamais keliukais nusigauti iki to parko administracijos. Ten man pasakė, kad galima nueiti pažiūrėti į flamingus iš 300 metrų ir viskas. Tai gerai, kad mano sužadėtinė jiems įrodė (soy habla espanol un poquito), kad esu tipo profesionalus fotografas ir tų paukščių neišbaidysiu, nenuskriausiu, nerausiu jiems liežuvių ir jų čia pat nečirškinsiu. Žodžiu, sutarė, kad mane anksti ryte pasitiks gidas ir palydės iki vietos. Kitą rytą, dar saulei nepakilus jau dardėjau su tyliu bendrakeleiviu (jis norėjo kalbėti, bet jau sakiau, kad aš tik „un poquito habla espanol“) kiniškame sedane ten, kur per pastaruosius kelis mėnesius jokia mašina nevažiavo ir kur net nepagalvotum važiuoti. Po to kilometras tešlynu pėstute iki upės, įtekančios į jūrą, žiočių. Man parodęs vietą, kur galima pasiekti pakrantę, gidas pasiliko kantriai laukti, o aš nuslinkau iki vandens ir įsitaisiau gulom ant mangrovių orinių šaknų. Flamingai mus matė, kai ateidinėjom, ir buvo šiek tiek atsitraukę, bet po kiek laiko tūkstančiai rožiniai oranžinių (ar oranžiškai rožinių – ne vyrams apie spalvas kalbėt) paukščių, baisiai klegėdami (jų balsai grynai kaip žąsų gagenimas) sugrįžo visiškai šalia ir jau tada, sulaikęs kvapą bei apsiseilėjęs iš laimės, padariau kelis šimtus kadrų. Klausiat kodėl frykai? Na pažiūrėkit iš arti į flamingo galvą – juk keistas sutvėrimas? O dabar nenusiimkit rožinių akinių kurį laiką ir paveizėkit į tuos keistus, bet gražius sutvėrimus.
Kol nepamatai šio paukščio iš arti, sunku suvokti, kad gali būti tokio ilgio kaklas.
Nusprendė nusiskandinti.
Tūkstančiai flamingų atskrenda maitintis prie upės žiočių. Čia matot tik mažą jų būrio fragmentą.
Kodėl skiriasi flamingų spalvos? Visų pirmą, jauni paukščiai yra baltesni, purvinesni. Bet suaugusių spalvos irgi labai varijuoja ir jos priklauso nuo to, ką tas paukštis valgo. Jei jo maiste daugiau karotinoidų – jis bus ryškesnių, sodresnių spalvų.
Fiesta. Flamingų snapas yra unikalus. Skirtingai nuo kitų paukščių, šių gražuolių antsnapis yra daug mažesnis ir silpniau išsivystęs nei posnapis, o visas snapas yra pritaikytas filtruoti maistą.
Įkišę apverstą snapą, jie juo mosikuoja į šonus. Dideliu ir mėsingu liežuviu stumia vandenį pro snape esančias pertvaras ir vėliau nuryja nufiltruotus užsilikusius vėžiagyvius, moliuskus bei dumblius. Va dėl to, kad tas liežuvis tiek daug dirba, senovės Romėnai jį baisiai mėgo ir laikė dideliu delikatesu. Neragavau.
Kol nesimato galvos su snapu bei ilgų kojų – flamingas visai ir mielas.
Beveik širdutė, beveik meilė, beveik gražu. Bet dabar įsižiūrėkit į snapą ir pasiklausykit jų žąsiniško balso http://www.xeno-canto.org/
Ornitologų rojus: flamingai, trispalviai garniai, snieginis garnys, kojūkai, rožinė girnovė.
www.cepulis.lt
Parašykite komentarą