Gyvoji pažintis su senąja istorija. Archajiški patiekalai (vaizdo įrašas)
Gyvoji pažintis su archajiškais patiekalais įvyko Širvintų rajono Družų kaime įsikūrusiame „Vikingų kaime“, kuriame edukacijos vadovė Judita Korsakienė ir jos padėjėja Agnė išmokė pradinukus ne tik atskirti rugius nuo kviečių, bet taip pat pamokė pasigaminti iš jų patiekalus puotai.
Atvykus į Vikingų kaimą persikeli laiku į praeitį ir patenki į senovinę menę, kurioje stovi šeimininko sostas. Virš jo kabo senoviniai karo bei medžioklės ginklai, šalia sustatytos senovinės raižytos skrynios, ant sienų iškabinti sumedžiotų žvėrių kailiai. Tokioje menėje senovėje žmonės susitikdavo puotauti, pabendrauti, svarbių reikalų aptarti. Pirmiausia menėje visi pasiskirstė darbais, o prieš puotą jų tikrai daug. Pirmiausia reikėjo pasirūpinti malkomis laužams, ant kurių verdama arbata bei kepami blynai. Tuomet puotai reikėjo papuošti menę. Edukacijos dalyviai ant stalų išdėliojo surinktų žiedų bei kvapių žolelių puokštes, išstatė molinius ąsočius su vandeniu ir puodelius arbatai. Papuošė puokštėmis šeimininko sostą bei menės duris.
Lauko virtuvėje prie laužo ir medinių stalų taip pat virė darbas. Merginos maišė tešlą iš ruginių bei kvietinių rupių miltų bei vandens. Vaikinai rūpinosi ugnies įkūrimu bei vyriškos arbatos ruoša. Jie pievoje rinko žoleles, maišė jų derinius, pjaustė rabarbarų kotus, kad suteiktų žolelių arbatai rūgšties ir virė virš ugnies pakabintame puode. Tuo tarpu merginos dėjo tešlą į keptuves, apvertinėjo blynus bei iškeptus nešė prie stalo juos gardinti. Pagardai tais laikais buvo įvairiausi: aguonos, medus, džiovintos uogos. Kiekvieną iškeptą blyną reikėjo kažkuo pagardinti: aptepti medumi bei pabarstyti aguonomis, kanapėmis ar džiovintomis spanguolėmis. Pagardintus blynus gražiai išdėliojo į molinius indus ir sustatė ant stalų menėje. Puotautojų laukė ne tik įvairiais pagardais gardinti blynai. Čia galėjai rasti kepintų kviečių, sumaltų kanapių sėklų bei medaus arbatai pasaldinti.
Iš pradžių daugelis abejojo, kad blynai tik iš miltų ir vandens gali būti gardūs, ir atsargiai ragavo, bet abejonės dėl jų skonio išsisklaidė, kai lėkštės visiškai ištuštėjo. Kepinti grūdai pasirodė minkšti ir saldūs. Pačių pasigaminta žolelių arbata buvo išgerta kaip gardžiausias limonadas. Iš paprasčiausių produktų – grudų, miltų, medaus, pievoje surinktų žolelių, augalų sėklų ir vandens vaikai savo rankomis ant laužo, taip kaip gamino maistą mūsų protėviai, suruošė tikrą puotą. O sparčiai padirbėję lauko virtuvėje ir praalkę, viską, ką buvo suruošę per kelias valandas, sušveitė per keliasdešimt minučių.
Kokia puota be šokių ir dainų? Pasisotinę puotautojai išėjo į menės kiemelį ir su Judita mokėsi senovinių linksmų dainų bei šokių. Gyva ir smagiai praleista pažintis su istorija liks atmintyje ilgiau nei apie tai perskaityta pastraipa vadovėlyje.
Parašykite komentarą