Gyvosios edukacijos padeda auginti meilę savo tautos istorijai
Šiuolaikinė moksleivių karta neįsivaizduoja mokymosi be naujų technologijų ir interneto. Dabar vaikams mokymosi procese reikia daug veiksmo, interaktyvumo. Mokytojams, o tuo labiau muziejams, tikras iššūkis vaikus sudominti tautos praeitimi ir istorija. Statistika rodo, kad tik apie 8 proc. mokinių Lietuvoje išmano istoriją. Didžiosios dalies jų, istorijos žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Matyt, tam didžiausios įtakos turi mokyklose sutelktas dėmesys į istorinius faktus ir jų kiekį, pamirštant pabrėžti istorijos mokymosi prasmę ir jos vertę. Juk nepalyginamai daugiau galima sužinoti apie istoriją prisilietus prie jos, tiesiogine to žodžio prasme.
„Tam, kad tautos istorija būtų neužmiršta, ji turi būti gyva. Taip, kaip kiekvieno suaugusio atmintyje gyvi šeimos, senolių prisiminimai. Istoriją vaikams reiktų sekti tarsi pasaką, sukuriant aplinką, kurioje galima būtų ją patirti“, – tautinio tapatumo svarbą pristato Edita Gilė, patyriminio muziejaus „Vikingų kaimas“ viena iš įkūrėjų.
Gyvosios edukacijos šiuo metu kaip istorijos neformalaus ugdymo metodas populiarėja visame pasaulyje. Tai yra efektyvi priemonė šiandieninius moksleivius įtraukti į ugdymo procesą. Mokslininkai pabrėžia, kad vaikai, dalyvaudami patyriminėse, veiksmo edukacijose, įsimena daugiau kaip 70 proc. medžiagos. Gyvųjų edukacijų metu mokiniai aktyviai įtraukiami į veiklą pasitelkus jų pojūčius (lietimo, regos, klausos ir pan.). Vaikų emocijos ir mąstymas sužadinamas įdomiomis istorijomis, interaktyviomis užduotimis. O svarbiausia, kad asmeniškai kiekvieno vaiko išgyventi patyrimai sudėlioja tvarius pamatus jų tautiniam tapatumui, meilei savo šalies istorijai.
Gyvosios istorijos muziejuje „Vikingų kaimas“ visos edukacijos įgyvendinamos patyriminio ugdymo principais. Vaikai, dalyvaudami edukacijose, turi galimybę kokybiškai turiniu ir forma susipažinti su senovės (Europos ir Lietuvos) istorija, tuo metu buvusiais amatais, raštu, karyba, maistu autentiškoje „Vikingų kaimas“ aplinkoje. Edukacijų metu siekiama įkvėpti vaikus didžiuotis savo baltiška kilme, protėvių kovomis už laisvę nuo vikingų amžiaus laikų. Tokia ugdymo forma padeda vaikui sudėlioti istorinį žinių „karkasą“, kurį galėtų savarankiškai pildyti informacija iš mokyklos, žiniasklaidos, muziejų, interneto ir edukacinių užduočių.
„Berniukas, kuris nekenčia istorijos pamokų, sakė, jog, jei visos būtų tokios kaip „Vikingų kaimo“, tai būtų jo mėgstamiausias dalykas“. Toks berniuko mokytojos atsiliepimas geriausiai iliustruoja patyriminių edukacijų poveikį vaikams.
Patyriminis muziejus „Vikingų kaimas“ veikia nuo 2011 metų, Družuose, gražiame Širvintos upės slėnyje. Kasmet gyvosiose edukacijose dalyvauja 5 000 moksleivių iš visos Lietuvos.
Edita Gilė, „Vikingų kaimas“ įkūrėja, dalyvauja nacionalinio konkurso „Talentas keisti 2015“ pusfinalyje. Ji yra viena iš šešių pokyčių lyderių, atrinktų iš daugiau nei 300 kandidatų.
Konkursas „Talentas keisti“ yra pasaulinės organizacijos „Reach for Change“ programos dalis. Lietuvoje komisija pristato šešis kandidatus ir jų socialinio verslo planus kaip vaikų gyvenimą padaryti laimingesnį. Sausio 11–17 dienomis už vieną idėją ir jos lyderį galima balsuoti internetu www.talentaskeisti.lt. Iš pateiktų idėjų bus išrinkta viena, o jos autoriui, turinčiam talentą keisti, bus skirta visapusė parama socialiniam verslui plėtoti.
VšĮ „Vikingų kaimas“ informacija
Parašykite komentarą