Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gegužės 11 d. laikraščio „Širvis“  19-ame numeryje.

Paskutinį balandžio sekmadienį pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje, buvo minima Tarptautinė gyvybės diena. Šią dieną siekiama paskatinti visuomenę susimąstyti apie žmogaus gyvybės slėpinį, skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei. Ypatingai tą dieną kalbama apie užsimezgusios gyvybės išsaugojimą, taip pat ši diena yra pasipriešinimas priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų. Pavyzdžiui jau sausio mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suorganizuota tūkstantinė eisena „Už gyvybę“. Gyvybės kultūros puoselėjimas tampa vienas iš aktualiausių veiklų pasaulyje. Regis, ir mūsų Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras įgyvendina vieną iš gyvybės kultūros puoselėjimo uždavinių – padeda priklausomybe alkoholiui sergantiems asmenims, o kita ranka skatina mirties kultūrą – ruošiasi socialinės rizikos šeimų moterims siūlyti kontraceptines spirales šeimai planuoti (apie tai rašoma tinklalapyje www.sirvintos.lt 2016 m. vasario 12 d. pranešime „Probleminėms šeimoms – konkrečios pagalbos priemonės“ adresu http://www.sirvintos.lt/lt/naujienos/probleminems-seimoms-konkrecios-fu19.html).

„Širvio“ redakcija kreipėsi į Socialinių paslaugų centrą klausdama:

„Kokios konkrečios priemonės buvo pritaikytos socialinės rizikos šeimoms padėti. Pranešime minima, kad bus skirta lėšų norintiems nuo priklausomybės alkoholiui gydytis. Kiek asmenų kreipėsi pagalbos? Keliems buvo padėta?

Taip pat minima pranešime, kad moterims iš socialinės rizikos šeimų bus suteikta galimybė reguliuoti šeimos gausumą, išvengti neplanuoto nėštumo siūlant kontraceptines spirales.

Dėl kokių priežasčių (trūksta maisto, nėra kur gyventi, socialinių įgūdžių, drabužių, mokyklų stoka) reikia reguliuoti gimstamumą socialinės rizikos šeimose? Kokias būdais bandėte spręsti šią problemą? Gal rengėte mokymus apie natūralų šeimos planavimą?

Kelioms moterims buvo pasiūlyta pasinaudoti kontraceptine priemone? Kiek sutiko įsigyti kontraceptinę priemonę ir kreiptis į ginekologą?“

Per savaitę nuo klausimų pateikimo atsakymo negavome. Taip pat kreipėmės ir į Savivaldybę, asmeniškai į mero pavaduotoją Ireną Vasiliauskienę, atsakingą už socialinę sritį, pateikdami tuos pačius klausimus. Deja, Savivaldybės vadovai taip pat neišsakė savo pozicijos. Tad nėra aišku, kaip Socialinių paslaugų centras padeda priklausomybe alkoholiui sergantiems žmonėms, ar apskritai padeda, ir kokią pagalbą suteikė moterims iš socialinės rizikos šeimų, ką mano savivaldybės vadovai. Nesileisime spėlioti, kaip dirba Socialinių paslaugų centras, o paprasčiausiai pateiksime Alytaus rajono savivaldybės patirtį ir Lietuvos šeimos centro, ginekologo poziciją aukščiau pateiktais klausimais.

Alytaus rajono savivaldybės pagalba sergantiems priklausomybe alkoholiui

Nesulaukę Širvintų rajono savivaldybės atsakymų, kreipėmės į Alytaus rajono savivaldybę, kuri pirmauja Lietuvoje pagal pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims suteikimą, pasisemti patirties. Jų darbo praktiką perima dar 10 Lietuvos savivaldybių. Alytaus rajono savivaldybė nuo 2011 metų įgyvendina Priklausomybių mažinimo programą: Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas asmenų, pageidaujančių gydytis nuo alkoholizmo, gydymas. Socialinis darbuotojas, seniūnas, dirbdamas su šeima, kurios nariai yra priklausomi nuo alkoholio, jiems daro įtaką, motyvuoja, kad priimtų sprendimą gydytis nuo alkoholizmo, suderina tolimesnius veiksmus dėl jų gydymo, aptaria sąlygas, abiejų pusių įsipareigojimus ir perspektyvas. „Neretai vienas iš motyvų gydytis – šeimų nenoras, kad vaikai dėl jų nepriežiūros  būtų paimti iš šeimos arba siekimas susigrąžinti paimtus vaikus. Labai svarbu pagalbos tęstinumo užtikrinimas, kompleksinių paslaugų šeimai teikimas. Asmenims, nusprendusiems atsikratyti priklausomybių, ir jų šeimoms ir toliau teikiama visokeriopa pagalba: padedama susirasti darbą, jeigu tikslinga – pakeisti gyvenamąją vietą ir t. t.“ – teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Kanapickė. Pasak specialistės, išblaivėjusiems tėvams didėja motyvacija rūpintis savo namais, šeima ir vaikais. Priklausomybės nuo alkoholio atsikratė 30 Alytaus rajono gyventojų, dar tiek pat pradėję blaivų gyvenimo kelią.

Šiemet Alytaus rajono savivaldybėje pradėjo veikti mobiliosios darbo grupės spręsti vaiko ir asmens teisių apsaugos klausimus Alytaus rajone. Mero iniciatyva mobiliosios darbo grupės įsteigtos visose 11 rajono seniūnijų, taip pat sudaryta viena centrinė mobili grupė. Į jas įrašytas 71 asmuo: savivaldybės institucijų, įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės politikai, kiti savivaldybės teritorijoje veikiantys ar gyvenantys asmenys ir visuomenės atstovai. Visi jie dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnijų darbo grupių narių darbą kontroliuoja centrinė mobilioji darbo grupė, kurios pirmininkas Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas. Apie pastebėtą ar įtariamą smurtą, vaikų, vienišų asmenų nepriežiūrą, alkoholio vartojimą ir kitus teisių pažeidimus mobiliosioms darbo grupėms žmonės gali pranešti visą parą veikiančiu anoniminiu pasitikėjimo telefonu. Atsakingas specialistas apie gautą informaciją informuoja seniūnijų mobiliųjų darbo grupių pirmininkus, kurie organizuoja pagalbą arba esant būtinybei informuoja policiją ar kitas institucijas. Mobiliosios darbo grupės taip pat prevenciškai lanko šeimas ir asmenis, kuriose gali būti pažeidžiamos vaiko ar asmens teisės, analizuoja socialinę situaciją šeimose.

Mobiliųjų darbo grupių nariai iš savivaldybės biudžeto lėšų yra apdrausti nelaimingų atsitikimų draudimu.

Pagalba socialinės rizikos šeimų moterims

Alytaus rajono savivaldybėje taip pat svarstoma galimybė socialinės rizikos šeimų moterims padėti išvengti nepageidaujamo nėštumo aprūpinant jas kontraceptinėmis priemonėms, tačiau specialistų nuomone, tai neturėtų būti priverstinės priemonės. „Šiuo atveju labai svarbu motyvuoti moterį savanoriškai apsispręsti naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, vykdyti švietėjišką veiklą, kad išvengtų neplanuoto nėštumo. Be abejo, būtina ne tik socialinių darbuotojų pagalba, bet ir medikų konsultacija bei rekomendacijos. Alytaus rajono savivaldybė turi patirties motyvuojant asmenis gydytis nuo alkoholio, todėl manome, kad panašiu principu būtų galima dirbti ir sprendžiant nepageidaujamo nėštumo klausimus socialinės rizikos šeimose.“ – kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Kanapickė.

Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje 2016 m. vasario 12 d. paskelbtame pranešime „Probleminėms šeimoms – konkrečios pagalbos priemonės“ teigiama, kad „pradėti visų pirma reikia nuo glaudesnio santykio su žmonėmis užmezgimo, nuo konkrečių problemų sprendimo.“ Tad kreipėmės į Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą klausdami, dėl kokių priežasčių (trūksta maisto, nėra kur gyventi, socialinių įgūdžių, drabužių, mokyklų stoka) reikia reguliuoti gimstamumą socialinės rizikos šeimose; kokias būdais bandė spręsti šią problemą. Tačiau „Širvio“ redakcija atsakymo nesulaukė. Siekdami sužinoti kontraceptinių priemonių poveikį ir jų vartojimo moralinį aspektą, kreipėmės į Lietuvos šeimos centrą, pasitelkėme į pagalbą tinklalapį www.nspinfo.lt.

Kontraceptinių priemonių poveikis moters organizmui

Šiais laikais kontraceptinių priemonių pasirinkimas iš tiesų yra labai didelis. Vienos jų yra patikimos, kitos – ne. Kai kuriose valstybėse (pvz., Anglijoje) visos kontraceptinės priemonės dalijamos veltui, jų padėta universitetuose ir mokyklose. „Tačiau tai, kaip žinia, neapsaugo nuo nėštumų ir abortų.“ – teigia Lietuvos šeimos centro vadovė Dalia Lukėnienė. Pasak direktorės, nėra tokių spiralių ir kitų priemonių, kurios apsaugotų 100 procentų nuo nepageidaujamo nėštumo. Ginekologė Akvilė Esmantienė, paklausta apie Savivaldybės siūlomas kontraceptines priemones teigė, kad spiralės yra priskiriamos prie labai efektyvių kontracepcijos priemonių. Pasak jos, varinė spiralė gali būti gausesnių, ilgesnių ir skausmingesnių mėnesinių priežastimi. „Ši priemonė gali sąlygoti mažakraujystę ir kitas su gausiomis mėnesinėmis susijusias sveikatos problemas. – teigė ginekologė. – Nerekomenduojamas, kai yra didelė lytiškai plintančių infekcijų rizika. Veikimo principas – vario jonai žudo spermatozoidus, o jei visgi apvaisinimas įvyksta, spiralė veikia gimdoje kaip svetimkūnis, sukeliantis vietinį uždegimą, todėl net ir apvaisinta kiaušialąstė negali įsitvirtinti gimdos ertmėje. Ji sunyksta – įvyksta labai ankstyvas persileidimas.“

Anot A. Esmantienės, hormoninės spiralės dažnai sąlygoja trumpesnes ir labai negausias, neskausmingas mėnesines. Naudojama ne tik kaip kontracepcijos, bet ir gydymo priemonė. Dažnai pasitaikantys šalutiniai poveikiai: tepliojimas tarp mėnesinių, mėnesinių išnykimas, nepiktybinių cistelių atsiradimas. „Veikimo principas – išskiriamas hormono kiekis veikia labiau vietiškai, minimaliai patekdamas į bendrą kraujotaką. Dėl šios spiralės poveikio tirštėja gimdos kaklelio gleivės, plonėja gimdos gleivinė, silpnėja spermatozoidų gebėjimas išgyventi ir apvaisinti kiaušialąstę, kartais slopinama ir pati ovuliacija.“ – pasakojo ginekologė.

Natūralaus šeimos planavimo tinklalapyje www.nspinfo.lt teigiama, kad ypač sunkius simptomus hormoniniai kontraceptikai sukelia retai, tačiau lengvas šalutinis poveikis yra gana dažnas. Pykinimas, krūtų skausmas, kraujavimas ne mėnesinių metu, patinimai (dėl estrogenų poveikio), silpnas, trumpalaikis galvos skausmas, sustiprėjusi, dažniau pasireiškianti migrena, neatsinaujinančios mėnesinės nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą – tai lenvas kontraceptinių priemonių šalutinis poveikis. Vidutinio sunkumo šalutinis poveikis pasireiškia kūno svorio padidėjimu (ypač jei preparate yra progestageno), odos pigmentacijos padidėjimu (ypač moterims, kurių oda ir taip tamsi) – nutraukus vartojimą atsistato, bet labai lėtai; spuogais, vyriško tipo plaukuotumu (jei preparate yra progestageno;estrogenai priešingai – mažina bėrimus); šlapimtakių išsiplėtimu, šlapimo takų infekcijomis; dažnesnėmis, sunkiau gydomomis makšties infekcijomis; mėnesinių išnykimu (kartais net iki kelerių metų po hormoninių kontraceptikų vartojimo nutraukimo); pieno skyrimusi iš krūtų nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą. Venų trombozė ir embolija, miokardo infarktas, smegenų kraujotakos sutrikimai, depresija, gimdos kaklelio ir krūties vėžys, glaukoma yra baisiausias kontraceptinių priemonių vartojimo šalutinis poveikis. Pasak to paties tinklalapio, dažniausiai nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą vaisingumas atsinaujina ir ciklai tampa reguliarūs gana greitai, 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta jau pirmojo ciklo metu, tačiau daliai moterų priešingai – ciklai tampa visiškai nereguliarūs ir, ypač turinčioms genetiškai nulemtą silpnesnę ovuliacinę funkciją, pastoti gali būti sunku.

Vartojant hormoninius kontraceptikus organizmas būna mažiau atsparus infekcijoms, kurios savo ruožtu didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, hormoniniai kontraceptikai silpnina organizmo imunologinę reakciją į infekcijos sukėlėją, nepasaugo nuo AIDS plitimo.

Kontraceptinės priemonės, natūralus šeimos planavimas ir moralė

Tiek vyras, tiek moteris ir abu kartu šiais laikais gali pasirinkti įvairias šeimos planavimo priemones. Besirenkant svarbiausia atsižvelgti į moralinius aspektus. Dažniausiai pasirenkama tai, kas greičiausiai suveikia, kai nereikia daug stengtis. Būtent tokios yra kontraceptinės priemonės. „Kalbant iš moralinės pusės visos šios priemonės [kontraceptinės – red. pastaba] nepateisinamos, nes skatina žmones išnaudoti vienam kitą, ne mylėti, bet tenkinti geismus ir geidulius.“ – teigė Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė. Be to, iš esmės kontracepcija yra nukreipta prieš gyvybės atsiradimą. Pasak direktorės, esant tokiai demografinei krizei, kaip Lietuvoje (ir visoje Europoje), negarbinga žmonėms drausti turėti tiek vaikų, kiek jie nori. Valstybės pareiga turėtų būti padėti juos išlaikyti, išugdyti ir parengti gyvenimui. „Ypač tragiška, jei tos moterys tų spiralių visai nenori, o socialinės darbuotojos per jėgą bando jas įsiūlyti, gąsdindamos, kad neduos išmokų. Toks elgesys pažeidžia moterų teises. Suprantu, kad daugeliu atvejų tiems žmonėms sunku naudotis Natūraliu šeimos planavimu, bet esu tikra, kad tų moterų ir vyrų niekas tuo naudotis niekada nemokė. Kiekvienas atvejis individualus. Kartais, žinant, kad tai yra blogis, siekti kuo mažesnio blogio.“ – aiškino Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė. Pasak tinklalapio www.nspinfo.lt, „Natūralus šeimos planavimas (NŠP) skatina sutuoktinius gyventi “mažųjų sužadėtuvių” ir “mažųjų medaus mėnesių” ritmu. “Mažųjų sužadėtuvių” metu sutuoktiniai laukia ir ilgisi laiko, kai galės išreikšti meilę intymiai suartėdami. Laukimas reikalauja pastangų, gimties aistros suvaldymo, tačiau kartu yra ir laiminantis, džiaugsmingas, romantiškas etapas. Kai jau galima intymiai suartėti, iš naujo išgyvenama meilės aistra – tai „mažasis medaus mėnuo“. Susilaikant „kaupiasi“ gimtinė energija, todėl naudodami NŠP sutuoktiniai nepatiria aistros išblėsimo, atsibodimo vienas kitam.“

Papildyta

Po mėnesio Socialinių paslaugų centro l.e.p. direktorė J. Pukaitė atsakė:

„Socialinių paslaugų centro specialistai, darbuotojai pirmiausia atlieka savo tiesioginį darbą, pareigas, įvardintas pareigybių aprašymuose. Jūsų minimos priemonės yra papildomos pagalbos socialinės rizikos šeimoms priemonės. Papildomos priemonės yra vykdomos derinant su steigėju – Širvintų rajono savivaldybe.

Socialinės rizikos šeimų (suaugusių asmenų) poreikis gydytis nuo alkoholio ir moterų – naudoti šeimos gausumo planavimo priemones, yra žymus. Informaciją apie jų poreikį metų pradžioje Širvintų rajono savivaldybės vadovėms pateikė socialinės darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis. Savivaldybei skyrus finansavimą, priemones pageidauja naudoti vis daugiau socialinės rizikos šeimų. Atkreipiu dėmesį, kad šios priemonės turi ne vienkartinį rezultatą – žmonės nukreipiami pas medikus, gauna konsultacijas, patikrinama jų sveikatos būklė.“

Parengė Andželika Bagočiūnienė ir Renata Boreikaitė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gegužės 11 d. laikraščio „Širvis“  19-ame numeryje. Paskutinį balandžio sekmadienį pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje, buvo minima Tarptautinė gyvybės diena. Šią dieną siekiama paskatinti visuomenę susimąstyti apie žmogaus...