Naujausios žinios

IŠ Kiauklių kaimo bendruomenės gyvenimo

Janina Pukienė

„Širvio“ redakcija Bendruomenių metų proga kalbina Kiauklių kaimo bendruomenės pirmininkę Astą Amankavičienę.

Kokių tikslų vedama įkūrėte bendruomenę, kas buvo iniciatorius?

Idėja, kad Kiaukliuose reikalinga organizacija, apjungianti aktyvius Kiauklių kaimo gyventojus, atstovaujanti jų interesams ir sprendžianti vietos problemas, kilo 2002 m. vėlyvą rudenį. 2002 m. gruodžio 6 d. buvo įkurta asociacija – Kiauklių  kaimo  bendruomenė – savarankiška, nevyriausybinė, visuomeninė organizacija, kuri nusprendė organizuoti kaimo žmonių kultūrinę veiklą, puoselėjant tradicijas ir bendradarbiaujant su kitomis Kiauklių kaimo bei Zibalų seniūnijos įstaigomis, skatinanti kaimo gyventojų bendruomeniškumą, gebėjimus ir iniciatyvas.

Iniciatorius buvau aš. Pirmieji bendruomenės nariai ir įkūrėjai: kunigas Algis Ananis, Regina Šekštelienė, Nijolė Raišienė, Danutė Lemešovienė, Danguolė Kriaunaitienė, Audronė Naraškevičienė , Vaclava Pajaujienė, Rima Lekavičienė, Veronika Kiškiūnienė. Metai bėgo, keitėsi ir bendruomenės žmonės, bet bendruomenė jau gyvuoja keturioliktus metus.

Kas įvykdyta per gyvavimo laikotarpį, kokiu projektu labiausiai didžiuojatės?

Per mūsų bendruomenės gyvavimą parašėme apie 27 projektus, 19 iš jų – gavo finansavimą. Labiausiai džiaugiamės ir lyg šiol jaučiame didelę naudą iš VVG gauto finansavimo Vietos projektui ,, Bendravimo tiltai – jungia mus“, finansuojamo pagal Širvintų rajono vietos plėtros strategijos II prioriteto „Kaimo gyventojų socialinių ekonominių iniciatyvų skatinimas“ 2.1. priemonės „Kaimo gyventojų socialinio aktyvumo skatinimas“ 2.1.1. veiklos sritį „Bendrų kaimo gyventojų iniciatyvų rėmimas“, veikloms vykdyti. Įvykdyta jau labai daug veiklų ir toliau jas vykdome. Šiuo metu labai laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursų, kur taip pat ne vienam savo projektui gavome finansavimą ir sėkmingai juos įvykdėme.

Kas yra didžiausias jūsų ramstis, rimčiausi padėjėjai, kiek narių sudaro bendruomenės tarybą?

Didžiausias ramstis – tai nenuilstantys bendruomenės nariais , kuriais galiu džiaugtis: Vaclava ir Virginu Pajaujais, Regina ir Stasiu Janickais, Vaida ir Rimvydu Diliais, Regina ir Zenonu Šekštelais, Danute Lemešoviene, savo šeimos nariais, Olia ir Albinu Kalesnikais, Rimante Raščiūviene. Žinote, su jais ir į žvalgybą eičiau. Iš tiesų nė vienas kaimo bendruomenėse dirbantis žmogus už tai atlyginimo negauna, duonos iš to nevalgo. Visi turime tiesioginius darbus. Todėl visuomenines pareigas esame priversti derinti, joms aukoti miego valandas, skriausti šeimas. Bet… Tarybą sudaro penki žmonės.

Ar pirmininke esate renkama nuolatos, ar vadovavo kas nors kitas?

Na, man teko tokia garbė, kad visus bendruomenės gyvavimo metus teko būti išrinktai pirmininke. Kodėl? Čia tikriausiai reiktų klausti bendruomenės narių.

Kokie planai šiems metams, ką žadate nuveikti?

Planų turime visuomet. Šiomis dienomis pridavėme projektą į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išnykusių bei nykstančių kaimų atminimo parko įkūrimui. Labai lauksime jo finansavimo. Turime planų ir naujai strategijai, organizuosime jau tradiciniais tapusius renginius, išvykas, popietes. Kiaukliškiai yra aktyvūs, manau, ir šiais metais atsiras naujų idėjų, minčių. Atviri esame visoms naujovėms ir kiekvienam ir iš visų laukiame pasiūlymų, kas tik turi kokią puikią mintį, norą ar idėją.

Su  kokiomis bendruomenėmis bendradarbiaujate?

Bendradarbiaujame su Širvintų miesto, Zibalų, Avižonių, Družų bendruomenėmis. Džiaugiamės bendryste su Vietos veiklos grupe, kur dirba nuostabios moterys – Vita, Rita ir Žavinta. Neseniai į svečius buvome pasikvietę asociacijos Šeimos pagalbos centro „Lašelis“ atstovę Andželiką Bagočiūnienė. Manau, greitai užmegsime ryšius ir su šia puikia organizacija.

Ar bendruomenėje tik kiaukliškiai, ar ir kitų kaimų gyventojai?

Bendruomenėje šiuo metu yra ir gyventojai iš Rubikonių, Naidų, Jusiškio kaimų.

Kokias puoselėjate tradicijas, ką pastoviai organizuojate?

Švenčiame Mamos dieną, Kovo 8-osios – Tarptautinė moters dienos – šventę, Šv. Velykas, seniūnijos dieną, Pasaulinę vaikų gynimo dieną, kraštiečių susitikimus, rudens darbų pabaigtuves, ,,Cepelinų balius“, adventines popietes, kalėdinės eglutės įžiebimą. Visa tai organizuojame su Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro Kiauklių filialu. Jau daugelį metų organizuojame akciją ,,Darom“, pavasarines ir rudenines talkas, vasaros metu prižiūrime viešąsias erdves.

Ar, laikui bėgant, bendruomenės autoritetas didėja, narių joje daugėja, kaip įteisinama narystė?

Galiu pastebėti, kad bendruomenės kūrimasis daug kam buvo spyris, grubiai tariant, į užpakalį. Ne paslaptis, kad teko sulaukti ir pasipriešinimo. Esame ne pinigas, kad visiems patiktume. Manau, yra visokių nuomonių, bet čia kiekvieno reikalas. Narių skaičius kito. Šiandien turime 30 narių ir paskutiniu metu tas skaičius nesikeičia.

Iš kur sulaukiate pagalbos, koks bendruomenės santykis su Savivaldybe, VVG, vyriausybinėmis organizacijomis?

Jau, kaip ir minėjau, labai gražūs santykiai su VVG tęsiasi nuo pat VVG įsikūrimo. Jei reikia kokios pagalbos, visada skubame pas Vitą, Ritą. Nuolat jaučiame jų paramą, tad ir rezultatai akivaizdūs. Stengiamės su visais rasti bendrą kalbą.

Kiek įtakos turi bendruomenė sprendžiant kaimo problemas?

Tradiciškai kaimo bendruomenė yra suvokiama kaip nedidelė gyventojų skaičiumi

socialinė grupė, išlaikanti tradicijas, nusistovėjusias normas ir vertybes. Bet pirmiausia siekia ištraukti vietos gyventojus iš kasdienės rutinos, telkti juos bendrai veiklai, skatina pačius ieškoti kelių ir būdų spręsti savo ekonomines, socialines, aplinkosaugos, kultūrinio gyvenimo problemas. Visa bėda čia, kad ne visiems rūpi kaimo ateitis, dažnas numoja ranką ,o kai bendruomenė pradeda vykdyti projektą ar šiaip kokią veiklą, tada ir prasideda diskusijos, nepasitenkinimas arba atvirkščiai – džiaugiasi jau gautu rezultatu. Tad ta įtaka yra tokia neaiški šiai dienai.

Kokią matote bendruomenės, apskritai bendruomenių judėjimo ateitį?

Mano nuomone, bendruomenės ateitis – bendradarbiavimas ir socialinis verslumas. Suprantama, kad kaimo ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių, bet labai norėtųsi didesnės paramos iš valdžios.

Nuoširdžiai dėkoju už pokalbį.

Astą Amankavičienę kalbino Janina Pukienė.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*