Išnykę kaimai. Dembuvka
Andželika Bagočiūnienė
Dembuvkos kaimas – išnykęs kaimas Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje. Tai artimiausias anksčiau aprašyto kaimo – Degučių – kaimynas. Dembuvkos kaimas buvo nedidelis, vos penkių namų kaimas, esantis prie pat miško. Kaip prisimena Dembuvkoje gimusi ir augusi Regina Bildžiukaitė-Pimpienė, tą mišką vadino Ragauskų mišku. Kitoje pusėje buvo nedidelis Banišonių miškelis, šalia kurio puikavosi to paties pavadinimo kaimas. Miškelio pakraštyje augo keletas (o gal ir keliolika) ąžuolų, todėl tikėtina, kad ir kaimo pavadinimas kilęs nuo jų (ąžuolyną lenkai vadina „dembina“). Rudenį Dembuvkos ir Degučių vaikai buvo siunčiami rinkti gilių. „Pririnkdavome maišus, o vakare tėvai vežimu juos parveždavo. Gardėsį mielai triaukšdavo kiaulės, o kavos gėrimo iš gilių neruošdavo, bent jau neteko girdėti.“ – pasakojo Regina Pimpienė. Ji taip pat prisiminė, kad kaime gyveno vienos šeimos atstovai – Bildžiukai, tad Dembuvką sėkmingai galima vadinti, pvz. Bildžiukyne. Tai būtų visiškai teisinga. Sunku pasakyti, kada kaimas atsirado, nes 1897 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenų suvestinėse tokio kaimo nėra. Greičiausiai tarpukario žemės reformos metu čia gavo žemės ir įsikūrė kažkuris Bildžiukas, vėliau apsigyveno ir giminaičių.
Regina pasakoja, kad jos senelis Juozas Bildžiukas su žmona Stefanija susilaukė 16-os vaikų, iš kurių 8 užaugo . Kiti mirė kūdikystėje. Vyriausieji sūnūs Stasys ir Petras karo pabaigoje išvyko į Lenkiją. Aprašomu laikotarpiu – 1963–1973 metais – jų dukra Zofija buvo nutekėjusi į Degučius už Jono Blusevičiaus. Kita dukra Kotryna Mončiunskienė gyveno Spadviliškių kaime. Sūnus Leonas, mano pašnekovės Reginos tėvas, vedęs pasistatė namus šalia tėvų. Su žmona Elena jis augino penkis vaikus: Enriką, Mykolą, Reginą, Česlovą ir Eleną. Trečioje sodyboje gyveno Juozo sesuo Ona Bildžiukaitė-Lukšienė. Kitoje sodyboje – Juzefa Bildžiukienė, jos velionis vyras buvo Juozo brolis, ar pusbrolis. Paskutinė sodyba – našlės Janinos Vaškevičienės. Ji gyveno su sūnumi Jonu ir mama. Nei mamos vardas, nei pavardė atminty neišliko, bet žinoma, kad ji irgi buvo Juozo Bildžiuko sesuo.
Su Juozu Bildžiuku gyveno jauniausi vaikai: Paulina, Povilas ir Aleksas. Povilas po karinės tarnybos Rusijoje vedė medicinos seserį Tamarą ir grįžo su ja į gimtinę. Tamara kurį laiką dirbo Širvintų poliklinikoje, bet Lietuvoje nepritapo ir su vyru išvyko į Rusiją. Povilui tragiškai žuvus, jo palaikai buvo parvežti į Lietuvą. Jis palaidotas Širvintose. Brolis Aleksas su šeima gyvena Vievyje.
Štai tiek gyventojų buvo mažame giminingame Dembuvkos kaime. Regina Pimpienė apgailestauja dėl buvusios santvarkos politikos, kuri jos šeimą, kaip ir daugelį kitų, išvijo iš gimtinės.
„Mano tėvų savo rankomis statytas namas, sodintas sodas. Dar nespėjome į valias prisivalgyti savų obuolių ir vyšnių, o jau teko palikti jas buldozerių valiai. Šiais laikais žmonės protestuotų, skustųsi, gal ir apgintų savo gimtinę. Tada buvo kitaip, teko nuolankiai paklusti. Nuošalus Dembuvkos kaimas buvo paliktas be elektros, nes, numačius kaimo naikinimą, nevertėjo investuoti į tokius darbus. Gal ir tai buvo papildoma paskata nesipriešinti santvarkai ir be apgailestavimo palikti gimtas vietas.“ – pasakojo Regina Pimpienė
Kita kaimo gyventoja – Janina Vaškevičienė – su sunūmi išvyko į netoli Vievio esantį Panerių kaimą. Visi kiti Dembuvkos gyventojai įsikūrė Družuose.
Kaimyninių kaimų, Dembuvkos ir Degučių, gyventojai itin glaudžiai bendravo ir draugavo. Žiūrinėdami išlikusias nuotraukas, pastebėjome, kad kaimynai kartu ir dirbo, ir linksminosi. Pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitė ir bendravimas. Buvę kaimynai nutolo vienas nuo kito, atšalo santykiai, susvetimėjo.
Bekalbant su buvusiais Dembuvkos kaimo gyventojais, susidarė įspūdis, kad žmonės pasiilgo gražių santykių, glaudžios kaiminystės. Ir, regis, užsidegė mintimi prikelti iš užmaršties senolių tradicijas, aplankyti vieni kitus.
Parašykite komentarą