Naujausios žinios

Istorijos bibliotekose: kaip trijų vaikų mama, mokydama senjorus, įveikė socialinę fobiją

„Prisijungusi Lietuva“ informacija

Dovilė Rutkauskienė_(asmeninio archyvo nuotrauka)

Dažnas mėgsta pasiskųsti, kad jiems trūksta laiko sau, o ką jau kalbėti apie savanorišką veiklą. Tačiau 24-erių metų trijų vaikų mama Dovilė Rutkauskienė iš Kazlų Rūdos kalba priešingai – augindama vaikus ir savarankiškai keisdama savo profesiją ji dar randa kelias valandas per dieną padėti senjorams perprasti technologijų pasaulį.

Prie antrus metus Lietuvoje veikiančio e. skautų tinklo, jungiančio daugiau kaip 1380 14–29 metų amžiaus savanorių, kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms perprasti skaitmenines technologijas, Dovilė prisijungė tik po to, kai pati atnaujino savo žinias šioje srityje.

„Man Užimtumo tarnyba rekomendavo nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus vietos bibliotekoje, aš jais susidomėjau ir nuvykau į pirmąsias pamokas. Išklausiau projekto „Prisijungusi Lietuva“ kursus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems. Pagrindines žinias turėjau, tiesiog atgaivinau primirštus įgūdžius, geriau įvaldžiau įvairias programas, net dėstytojai padėdavau ir ją pakonsultuodavau – būtent tada ji man ir pasiūlė tapti e. skaute, o aš nedvejodama sutikau, nes net ir augindama vaikus galiu rasti kelias valandas laisvo laiko. Prieš karantiną du didesni vaikai eidavo į darželį, o mažasis likdavo namie su močiute arba kartu su manimi vykdavo į biblioteką. Kai nori, laiko visada gali rasti. Televizoriaus žiūrėjimą ir kavos gėrimą galima iškeisti į savanorystę“, – pasakoja Dovilė.

Bendravimas su senjorais padėjo atsikratyti baimių

Dovilė pasakoja, kad jai maloniausia šioje veikloje – galimybė padėti senjorams bei išklausyti jų patarimų, per gyvenimą sukauptos išminties.
„Kai kurie senjorai netgi būna užmiršti savo artimųjų, todėl praskaidrinti jų dienas man yra dar svarbiau, juk visi vyresnio amžiaus žmonės nori šilto bendravimo. Ypač, kai daugelio vaikai ir anūkai gyvena užsieny bei aplankyti savo tėvų ir senelių atvyksta tik kartą per metus. Mane labiausiai pykdo mano bendraamžių neigiamas nusiteikimas senjorų atžvilgiu ir jų laikymas rakštimi patys žinote, kur. Jaunesni žmonės įprastai kartoja, kad neturi laiko vyresnio amžiaus artimiesiems. O aš jau verčiau pabendrausiu su senjoru, išklausysiu, kaip jis jaučiasi, pasidalinsiu savo mintimis bei emocijomis nei su bendraamžiais kalbėsiu apie nereikšmingus dalykus“, – tvirtai teigia D. Rutkauskienė.

Moteris pasakoja, kad su senjorais ne tik mokosi, bet ir nemažai bendrauja – kalbasi apie gyvenimą, tikslus, kaip jų pasiekti ir kokių klaidų nedaryti. Ryšį su vyresniais žmonėmis jai lengviau užmegzti dėl to, kad Dovilė nuo pat vaikystės buvo apsupta vyresnių žmonių, augo kartu su savo močiute, kuri dabar padeda ir jos vaikus prižiūrėti.

„Pirmomis konsultacijų dienomis man buvo labai sunku prieiti prie senjorų, nes turiu nepažįstamų žmonių baimę, esu intravertė, nemėgstu užkalbinti kitų, bet mokydama vietos senjorus išgyvenau savotišką lūžį. Šie mokymai man pačiai buvo kaip kokia saviugda, savęs išbandymo, tobulėjimo ir auginimo metas. Dabar man kur kas geriau sekasi bendrauti su nepažįstamaisiais – jaučiu, kaip po laiptelį kylu vis aukščiau“, – patirtimi dalijasi Dovilė.

Merginai po dvylikos klasių baigimo ir mokslų profesinėje mokykloje dirbti dar niekur neteko, tačiau šiuo metu ji galvoja apie savo profesijos keitimą. Dovilė sako norinti savo ateitį sieti su rinkodara.

„Šiuo metu visą laisvą savo laiką ir pinigus skiriu saviugdai. Skaitau daug knygų, buvau įsigijusi saviugdos kursus internete, o dabar seku vieną verslininką, tinklinės rinkodaros specialistą ir žiūriu jo mokomuosius vaizdo įrašus – atsikeliu anksčiau ryte ir kasdien pasižiūriu bent po vieną įrašą, konspektuoju išgirstą informaciją“, – apie naują savo gyvenimo užsiėmimą kalba mergina.

„Google“ vis dar stebina žmones

Mergina pasakoja, kad dažniausiai vyresniems bendruomenės nariams reikėdavo paaiškinti, kaip naudotis internetu. Bene visi e. skautės mokyti senjorai neįsivaizdavo, kad įrašius bet kokį žodį ar frazę į „Google“ paieškos sistemą jie turės galimybę išvysti daugybę informacijos šaltinių jų norima tema.

„Maniau, kad visi turi vaikus, anūkus ir šie savo seneliams ar tėvams paaiškina bent jau pagrindus, kaip naudotis technologijomis ir internetu, be kurių šiomis dienomis praktiškai neįmanoma išsiversti. Visiems mano mokytiems senjorams neišpasakytą nuostabą kėlė „Google“. Pamenu, kaip viena moteris manęs klausė, jei įrašys bet kokios gėlės pavadinimą, ar jai ši sistema suteiks visą informaciją apie augalą – po mano teigiamo atsakymo jos veidas tiesiog nušvito. Dauguma į mokymus atėjusių vyresnio amžiaus gyventojų turėjo planšetę arba išmanųjį telefoną, bet nemokėjo jais naudotis, mat neretai šiuos įrenginius jiems įpiršdavo parduotuvėse ar padovanodavo vaikai be jokio paaiškinimo apie jų veikimo principus“, – sako Dovilė.

Nors karantinas pristabdė gyvas konsultacijas, mergina laiko veltui neleido – technologijomis ir internetu naudotis pradėjo mokyti savo artimoje aplinkoje esančius žmones: 88-erių močiutę, 64-erių mamą ir taip pat vyresnio amžiaus kaimynę.

„Močiutė ir kaimynė išvis nemokėjo naudotis jokiomis išmaniosiomis technologijomis, tad jas mokiau pačių pradmenų. Pavyzdžiui, kaimynė iki mano konsultacijų nebuvo nei prie kompiuterio sėdėjusi, nei planšetės rankoje laikiusi, o dabar internete sėkmingai ieško receptų, skaitinėja apie augalus, daržininkystę. Močiutė nebuvo labai užsidegusi mokytis, tačiau ilgainiui pakeitė savo nuomonę ir šiuo metu savarankiškai geba naudodamasi planšete įsijungti LRT laidos „Duokim garo“ įrašą, kitas laidas. Mama buvo jau kiek labiau pažengusi technologijų naudotoja, tačiau ją mokant irgi teko įveikti įvairius išankstinio nusistatymo barjerus, kaip kad ši sritis per sudėtinga, bet kai rezultatai pasiekiami, kinta ir žmogaus nuomonė“, – aiškina D. Rutkauskienė.
Dovilė sako, kad e. skautų konsultacijos po truputį grįžta į visas šalies bibliotekas, tad ir ji planuojanti netrukus prisijungti prie kitų savanorių ir tęsti šią veiklą bei būti vedliu skaitmeninėje erdvėje dar ne vienam Kazlų Rūdos senjorui.

Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatoriaus Arvydo Ruseckio, prisijungti prie e. skautų būrio gali visi norintys. Reikia tik užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.

„Kol į bibliotekas po karantino grįžtama palaipsniui, visus būsimus ir esamus e. skautus kviečiame stiprinti savo skaitmenines žinias konkurse „Treniruoju skaitmeninį raumenį iki Joninių!“. Visiems savanoriams esame paruošę mokomųjų testų, kurie ne tik papildys žinių bagažą, bet ir suteiks galimybę laimėti vertingų prizų. E. skautams reikia tik prisijungti prie savo paskyros ir sudalyvauti konkurse“, – sako e. skautų veiklos koordinatorius.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*