Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 12 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje.

Atsitiko man taip, kaip ir daugeliui. Pavasario vėjai atpūtė ligą. Ir ne bet kokią, o „ponišką“ – radikulitą. Užsiregistravau telefonu ir aš jau „Gruodėje“. Mano pačios diagnozė pasitvirtino, maloni gydytoja prirašė leidžiamų vaistų ir dar šildymo procedūras pridėjo, nes labai jau ne kaip jaučiausi, skausmai visai sumažino judesių amplitudę. Šildymo malonumo negali gauti be reabilitologo siuntimo. Vėl reikia registruotis jau VšĮ Širvintų ligoninėje. Siuntimą gavau šiandien, t. y. balandžio 4 d., o registruoja mane reabilitologo apžiūrai net balandžio 19 d.. Lygiai dvi savaites turiu laukti gydytojo leidimo šildymo procedūroms gauti. O kada dar bus procedūros, gal dar dvi savaites reikės laukti?!

Ne iš gero gyvenimo nusprendžiau ieškoti, net nežinau ko: ar teisybės, ar pagalbos. Kreipiausi į VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pavaduotoją Arvydą Skorupską. Vyr. gydytojo pavaduotojas atidžiai išklausė mano skundą. Užjautė ir pagelbėjo: jau rytoj galėsiu radikulitą naikinti ne tik ampulėmis, bet ir šildydama ligos židinius. Dėkoju vyr. gydytojo pavaduotojui už supratimą ir pagalbą, bet ar visiems galės padėti geraširdis pavaduotojas? Aiškino man, kad atvažiuojantis reabilitologas dirba ne tik kabinete, jam dar priklauso apžiūrėti stacionaro ligonius. Nesupratau, kodėl ant reabilitologo kabineto durų kabo lentelė, kurioje nurodytas gydytojo darbo laikas, tačiau, anot pavaduotojo, tai nereiškia, kad jis bus kabinete, gydytojas gali tuo metu lankyti ligonius palatoje. Reikia prie kabineto laukti griežtai nustatytu pagal registracijos taloną laiku. Atrodo, viskas gerai. Atėjai nurodytu laiku, jau gydytojas tavęs ir laukia, jokios laiko gaišaties. Pasakysiu ne į temą: jei kamuoja, pavyzdžiui, glaukoma, tai savaitė ten ar ten – gal galima ir palaukti (tenesupyksta sergantys glaukoma, aš taip įsivaizduoju), o kai kamuoja stiprūs, staigūs skausmai – čia jau negalima laukti, iš skausmo galima tik kaukti. Negiriu buvusios anos tvarkos, tačiau tokios „tvarkos“ tada nebuvo. Gydytoja tikrai priimdavo tą pačią dieną, kai gaudavai siuntimą. Tam buvo skirtos valandos, kurių metu gydytoja konsultuodavo visus ligonius, kuriems reikėdavo masažo ar šildymo procedūrų. O dėl dienos ir laiko jau tekdavo tartis su procedūriniame kabinete dirbančiomis slaugytojomis.

Tikrai niekada neteko laukti procedūrų tiek laiko, kaip būtų nutikę man, jei ne pavaduotojas A. Skorupskas. Vyr. gydytojo pavaduotojas aiškino, kad talonėlių dalina tik tiek ir priima ligonių tik tiek, kokią sumą ligoninei apmoka „Sodra“. Nejau anksčiau „Sodra“ buvo dosnesnė? O gal tvarką galima pakeisti ligonių naudai? Nesinori „Sodrai“ ar kitiems vadovaujantiems asmenims linkėti sirgti radikulitu, bet atsižvelgti į esamą padėtį ir ją keisti, būtina. Juk negali iš anksto užimti vietos prie gydytojo kabineto durų laukdamas būsimos ligos.

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 12 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje. Atsitiko man taip, kaip ir daugeliui. Pavasario vėjai atpūtė ligą. Ir ne bet kokią, o „ponišką“ – radikulitą....