Naujausios žinios

Kaip smėlio dėžėje…

„Širvio“ redakcija

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų balandžio 6 d. laikraščio „Širvis“  14-ame numeryje.

„Informuojame, kad siekiant veiklos skaidrumo ir atvirumo visuomenei, nuo šiandien, kovo 31 d., Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai“ – skelbiama Širvintų rajono savivaldybės svetainėje. Pagirtina, labai gerai. Kiekvienas savo akimis pamatys išrinktuosius Tarybos narius, įvertins jų darbą, gebėjimą ginti mūsų, rinkėjų, interesus, atstovauti mums, kovoti dėl svarbių mums dalykų, idėjų, atsakingiau balsuoti. Dar vienas privalumas – tiesiogiai stebint Tarybos posėdžius, kiekvienas širvintiškis galės pats atskirti grūdus nuo pelų, pats gebės nuspręsti, kuri žiniasklaidos priemonė objektyviausiai nušviečia rajono Tarybos darbą.

Pirmasis tiesiogiai transliuotas posėdis, trukęs daugiau kaip dvi valandas, iš tiesų buvo informatyvus ir verčiantis susimąstyti. Ne tik susimąstyti, bet pasvarstyti apie Taryboje esančių, jai vadovaujančių žmonių elgesį, kultūrą, diplomatiją, politinę etiką, pagarbą. „Elgesys – tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą“, teigė žymus vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas, vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų J. V. Gėtė.

Deja, tenka apgailestauti, kad mūsų politikų veidai (ne visų, žinoma) labai skiriasi nuo visuomenei rodomo, viešai demonstruojamo. Keli pastebėjimai, pamąstymai, įspūdžiai, kurie yra subjektyvūs, susidarę peržiūrėjus Tarybos posėdį.

Viso posėdžio metu pirmininkaujanti „devyniolikos ugdytinių grupės auklėtoja“ užgoždama pranešėjus be perstojo juos pertraukinėjo, neleisdama atsakyti, paaiškinti, nors pastarieji teigė: „Galiu atsakyti“. Niekam nereikia čia jūsų atsakymų: auklėtoja-merė viską žino, auklėtoja-merė čia karalienė, perfrazuojant dainą apie Kansarą, galima taip pasakyti. Žinoma, daugiausia klausė opozicija, tad jai ir atsakyti nebuvo būtina, o va pozicijai – žalia šviesa, tik kad klausimai labai jau į vienus vartus – savigyra.

Kitas pastebėjimas – nuolatinės pašaipėlės, ką ten pašaipėlės, čia tiktų veiksmažodis, kurio šaknis tokia pati, kaip žodžio „lazda“, o reikšmė – įžeidinėti, tyčiotis, šaipytis, užgaulioti, peikti, šmeižti, daryti psichologinį spaudimą. Ir po tokių valdžios postų viršūnėse esančių vadovų elgesio nebekeistai atrodo ir mokyklos direktorės auklėjamoji priemonė – jėga prieš silpnesnį, savo galios demonstravimas.

Kaip ta pačioji, pusmetį padirbėjusi, laikinoji direktorė tiesiai šviesiai drebia ilgametę politikos patirtį turinčiam Tarybos nariui, jog gerbiamam Tarybos nariui reikėjo dalyvauti antradienį vykusiame komiteto posėdyje. Taip, įžūlumo netrūksta. Ne tik įžūlumo žodžiais, bet ir veiksmais, ir pasirinktu darbo stiliumi. Pasak žymaus vaikų psichiatro Lino Slušnio, „kadangi jinai pati vadovė, ir, vadinasi, aš darau prielaidą, kad jinai užduoda tokį toną visai mokyklai. O jeigu užduoda tokį toną visai mokyklai, tai tada aš atsiprašau, kas per mokykla. Na, tai yra kalėjimo sistema.“

Taip, niekas nesiginčija, kad reikia lankyti posėdžius ir teisinga merės pastaba (čia pagyrimas merei, kad skaitytojai matytų, jog nelieka nepastebėti jos teisingos pastabos), jog rinkėjams atstovaujate Jūs, gerbiamieji Tarybos nariai, ir, nedalyvaudami komitetų posėdžiuose, negalite tinkamai ginti mūsų interesų.

Pagirtinas pavyzdinis pozicijos narių elgesys Taryboje. Kodėl taip yra, transliacija atsakyti kol kas neleidžia, bandykite patys, skaitytojai, išmąstyti. Gal aiškiai nurodyta, kas, ką, kada, gal nelabai suprantama apie ką mes čia, tai ir klausimų nekyla, o gal tiek viskas „iki lemputės“, kad net neįdomu. Juokinga, kai Tarybos darbui pirmininkaujanti „devyniolikos ugdytinių grupės auklėtoja“ pradžioje gestu (1 val. 2min 32 s reportažo) parodo, kad reiktų pasišalinti pozicijos nariui, o jam tai pražioplinus paskelbia, jog jos dokumentuose pažymėta, kad Tarybos narys prašosi nusišalinti, todėl prašome nusišalinti. Ai, vaikučiai pabiručiai, viską „motinėlė“ sutvarkys: neklaužadas pabars, išpeiks, pašieps, o nusipelniusius saviškius apdovanos, pagirs, kad puikiai tvarkosi.

Opozicijai užuojauta. Šuns balsas į dangų neina, visi žinome, bet juk ir šuo kariamas pripranta, tad kantrybės ir būkite išmintingi, skaidrūs, kaip stiklas ir kieti, kaip akmuo. Jūsų nedaug, iš jūsų pasiūlymų ir pastabų tik pasišaipoma, bet patikėkite, dabar, kai yra vaizdo transliacijos, kalbėkite, aiškinkite mums, kuo negeri ar žalingi priimami sprendimai.

„Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi,“ teigia rašytoja Žorž Sand. Visi Jūs, gerbiamieji Tarybos nariai, esate išrinkti – vieni vienokiu būdu, kiti kitokiu, bet išrinkti. Labai norisi tikėti, kad gebate blaiviai mąstyti ir suprasti, kas yra kas. Nereikia ieškoti ir išradinėti dviračio, rinkėjai geba atsirinkti. Smėlio dėžė, šiuo atveju rajonas, viena, o žaidėjų daug. Tad, „vaikai, gyvenkime draugiškai,“ kaip pasakytų katinas Leopoldas.

1 Comment on Kaip smėlio dėžėje…

  1. itin tinka šis apibūdinimas : „devyniolikos ugdytinių grupės auklėtoja“

Komentuoti: silva Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*